Naujas Teritorijų planavimo įstatymas – tai smūgis biurokratiniams barjerams ir impulsas statyboms ir investicijoms. O svarbiausia - suteikia galimybę sutaupyti laiko ir pinigų...
Anot aplinkos ministro Valentino Mazuronio, anksčiau individualaus namo statybos detaliajam planui parengti reikėdavo skirti pusmetį ar net metus, o didesniems investiciniams objektams šis terminas pailgėdavo iki 3-5 metų.
„Priėmus Teritorijų planavimo įstatymo naują redakciją šis laikas sutrumpės 40 procentų“, - su pasididžiavimu pabrėžė V. Mazuronis ir paaiškino, kad sklypo namui statyti detaliojo plano parengimas kainuodavo kelis tūkstančius litų, o didesnio investicinio objekto – keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių litų. „Dabar šiuos pinigus galima bus skirti kitam tikslui“, - pakiliai kalbėjo ministras.
Anot ministerijos valdininkų, ateinančiais metais bus priimta nauja statybas ir techninę jų priežiūrą reglamentuojančio įstatymo redakcija. Pataisų esmė – pasiekti, kad Lietuva taptų patraukliausia investuotojams tarp Baltijos šalių. Vienas sėkmės garantų – supaprastinta žemės paskirties keitimo procedūra.
„Pirmi žingsniai yra geri ir teisingi. Nauja šio įstatymo redakcija prisidėjo prie to, kad investicinio patrauklumo reitinge Lietuva iš 27-osios vietos pakilo į 17-ąją, o su teritorijų planavimu ir statybomis susiję klausimai buvo vieni pagrindinių kriterijų“, - antrino ministrui Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.
Tiesa, ministerijos klerkai prisipažino, kad tikėjosi gausybės klausimų dėl Teritorijų planavimo įstatymo naujos redakcijos praktinio įgyvendinimo, tam tikros sumaišties ir net „nedidelio chaoso“, todėl šiam vienam įstatymui specialiai atidarė „karštąją liniją“ (tel. 8-646-67-920).
„Telefonas kaito nuo skambučių, o tai reiškia, kad esame gerame kelyje šalindami piliečių ir investuotojų iniciatyvas „dusinančius mechanizmus“. Nauja įstatymo redakcija buvo tiesiog būtina – priimtos 26 Įstatymo pataisas ir apie 50 normatyvinių teisės aktų“, - entuziastingai kalbėjo V. Mazuronis.
Mažiau entuziazmo Teritorijų planavimo įstatymo naujai redakcijai rodo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, kurie tiesiog užversti darbu – statybų bumas Vilniaus rajone trunka jau keliolika metų.
Jie atkreipia dėmesį, kad ne visi įstatymą lydintys normatyviniai aktai įsigaliojo š. m. sausio 1 d., o jų turinyje – daug neaiškumų ir prieštaravimų. Be to, neveikia su Įstatymo įgyvendinimu susijusios informacinės sistemos. Tik š. m. sausio 15 d. Vyriausybė patvirtino Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašą, tačiau visuomenei jis dar nepateiktas, o tai reiškia, kad dar neįsigaliojo. Nėra galimybių ne tik juo vadovautis, bet ir su juo susipažinti. Trūksta kitų normatyvinių aktų, todėl neįmanoma žmonėms konkrečiai ir įtikinamai paaiškinti, kokių veiksmų jie turėtų imtis vienu ar kitu atveju.
Skyriaus darbuotojai yra įsitikinę, kad įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo naujai redakcijai kilo daug klausimų ir neišspręstų dalykų, kuriuos būtina nedelsiant spręsti ir paaiškinti. O kalbėti, kad vien Įstatymo įsigaliojimas yra sėkmė, kiek per anksti.
Zygmunt Ždanovič
