Dėl pasikeitusios tvarkos nerimauja socialiniai darbuotojai seniūnijose, nes be gausybės jau turimų darbų, dabar dar privalės plačiau ir išsamiau analizuoti pašalpų siekiančių šeimų ir vienišų žmonių materialinę situaciją.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Stefanija Stankevič mano, kad šios funkcijos perdavimas vietos savivaldybėms duos apčiuopiamą naudą, nes socialinėms išmokoms skiriamos lėšos bus naudojamos racionaliau, be to, labiau užtikrins didesnį socialinį teisingumą.

Apdairiau ir griežčiau

„Praėjusį gruodį Vilniaus rajone turėjome 5 tūkst. 840 socialinių išmokų gavėjų. Pavyzdžiui, 2008 m. sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams per visus metus išmokėjome 2 mln. litų, o 2012 m. bendra išmokėtų socialinių išmokų suma pasiekė apogėjų ir viršijo 24 mln. 958 tūkst. litų. Pernai nuo sausio iki gruodžio stebime socialinių išmokų gavėjų mažėjimą“, - informavo S. Stankevič.

Visas abejones išsklaidanti rajono Socialinės rūpybos skyriaus vedėja sako, kad dėl apdairesnio ir griežtesnio socialinių išmokų skyrimo realios finansinės paramos laukiantiems žmonėms, padaugės darbo, bet pinigai pateks į tinkamas rankas.

„Kasdieniniame darbe neretai susidurdavome su kuriozinėmis situacijomis. Pavyzdžiui, paaiškėdavo, kad šeima, kurios ieškojome norėdami papildyti socialinei išmokai gauti reikalingus dokumentus, kaip tik ilsėjosi Turkijoje... Be to, ne kartą nutikdavo taip, kad asmenys, neva gyvenantys iš socialinių išmokų, verčiasi nelegalia prekyba automobiliais, dirba užsienyje arba užsiima kita veikla“, - pasakoja S. Stankevič. Anot jos, pašalpų skyrimas tokiems asmenims, nors ir pagal įstatymą, iš tikrųjų sunkiai gyvenančių žmonių atžvilgiu tikrai nebuvo sąžiningas.

Probleminių reikalų komisijos

Socialinės rūpybos skyrius bendradarbiauja su kontrolę vykdančiomis institucijomis - mokesčių inspekcija, muitinės tarnyba, pažymas individualiai veiklai išduodančiomis tarnybomis. Apsikeitimas informacija padeda eliminuoti pažeidimus socialinių išmokų srityje.

Neseniai kiekvienoje rajono seniūnijoje buvo sudarytos socialinės paramos komisijos. Jų uždavinys – spręsti probleminius ir ginčytinus klausimus. Socialinę pašalpą turi teisę gauti šeima, kurioje realios mėnesio pajamos vienam asmeniui per pastaruosius tris mėnesius neviršijo 350 litų (valstybės remiamos pajamos). Be to, nustatyti turtiniai normatyvai, kurių dėl pašalpų besikreipiantys asmenys negali viršyti. Atsižvelgiama ir į kitas sąlygas, pavyzdžiui, ar asmuo yra užregistruotas darbo biržoje, ar studijuoja ir t. t.

Veikdamas savo kompetencijų ribose Socialinės rūpybos skyrius turi teisę pakoreguoti, t. y. sumažinti arba padidinti socialinę išmoką pagal 2013 m. gruodžio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką.

„Galime papildomai pusmečiui mokėti 50 proc. išmokos, kuri buvo mokama per praėjusius 12 mėnesių, asmeniui arba gyvenantiems kartu keliems asmenims, jei vienas jų įsidarbino. Sąlyga priedui gauti – įsidarbinusiojo darbo užmokestis turi būti ne mažesnis nei vienas, bet ne didesnis nei du minimalūs vidutiniai mėnesio atlyginimai. Be to, turime turėti patvirtinimą, kad prieš įsidarbindamas išmokos gavėjas buvo užsiregistravęs darbo biržoje ne trumpiau nei 12 mėnesių ir per pastaruosius tris mėnesius iki įsidarbinimo bent vieną mėnesį gaudavo socialinę pašalpą“, - aiškina S. Stankevič pabrėždama, kad nepaisant gausaus išmokų gavėjų būrio, Vilniaus rajone vos keli asmenys gali pretenduoti į tokį priedą. Šiuo metu dažniausiai mokama socialinė išmoka – socialinė pašalpa ir kompensacija už šildymą ir vandenį.

Priklausomai nuo situacijos

Tarybos sprendimu socialinė išmoka gali būti padidinta 20 proc. nelaimingų atsitikimų atveju, kai, pavyzdžiui, visas šeimos turtas sudegė per gaisrą.

Gali būti sumažinta 30 proc., jei socialinės rizikos grupei priklausančiai šeimai apribotos motinystės ar tėvystės teisės auginti savo vaikus, kurie yra skiriami gyventi vaikų globos namuose. Socialinės išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas pusmečiui atskleidus, kad jos gavėjas turi nelegalių pajamų. Tokiais atvejais socialinė išmoka bus mokama tik šeimoje augantiems vaikams iki 18 metų arba – iki 24 metų, jei jie studijuoja.

Socialinės išmokos bus ribojamos ir asmenims, turintiems komunalinių skolų. Atskiros nuostatos galioja individualią veiklą pagal pažymas vykdantiems asmenims.

Pasak S. Stankevič, asmuo, kuris atitinka būtinas sąlygas socialinei išmokai gauti, gaus ją nuo vienų iki dvejų metų. Per pirmuosius 12 mėnesių išmokos suma sudarys 100 proc. priskaičiuotos išmokos. Nuo 12 iki 24 mėnesių išmoka sumažės 20 proc., nuo 24 iki 36 mėnesių – 30 proc., nuo 36 iki 48 mėnesių – 40 proc., nuo 48 iki 60 mėnesių – 50 procentų. Po 60 mėnesių išmokos mokėjimo į ją gali pretenduoti tik vaikai. Išimtis sudarys ligonius prižiūrintys asmenys, pensininkai, neįgalieji, nėščios moterys ir kt.

Jau kelerius metus socialines išmokas gaunantys asmenys privalo dalyvauti atlikdami visuomenei naudingą veiklą – viešuosius darbus. Anot Socialinės rūpybos skyriaus, tai – geras metodas, kuris ne tik disciplinuoja, bet ir įrodo, kad darbas jau pats savaime yra vertybė.

Irena Mikulevič