...Faktiškai neturime įtakos panašiems sprendimams. Važinėsime apsipirkti į Lenkiją, kaip tai nuo Naujų metų vis intensyviau daro latviai, atvykdami pigesnių prekių į Lietuvą", - tokias skaitytojų nuomones išgirdome paprašę pakomentuoti Vyriausybės planus nuo 2015 metų sausio 1 įvesti Lietuvoje vieningą Europos Sąjungos valiutą.

Pastaruoju metu surengta apklausa parodė, kad net 60,6 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog įvedus eurą padidės kainos viskam. Vos 5,5 proc. mano, kad valiutos pakeitimas neturės lemiamos įtakos prekių ir paslaugų kainoms. „Eurobarometro" duomenimis, praėjusių metų lapkritį 49 proc. Lietuvos gyventojų pasisakė prieš euro įvedimą.

Garbės reikalas ...

Prieš savaitę LR Vyriausybė patvirtino Finansų ministerijos patvirtintą Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, kuris jau pateiktas svarstyti Seimui. Įstatymo projektas, be kita ko, numato, kad įvedus eurą Lietuvos bankas keis litus į bendrą valiutą neribotais kiekiais ir neribotą laiką. Be to, litus į eurus keis ir komerciniai bankai bei Lietuvos paštas.

Viešai paskelbus konkrečią euro įvedimo datą, netyla diskusijos, ar tikrai Lietuva yra pasirengusi imtis tokio iššūkio. Finansų analitikai įvairiai vertina planus, susijusius su perėjimu prie bendros valiutos. Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas pareiškė, kad diskusijomis dėl euro įvedimo, kai procesas jau įgavo pagreitį, neturime juokinti tarptautinės bendruomenės. Tuo tarpu finansų analitikas Valdemaras Katkus nevengia vadinti Vyriausybės planų propagandiniu projektu. Premjerui Algirdui Butkevičiui, euro įvedimo klausimas tampa garbės reikalų, nes jau pareiškė, kad jei 2015 metais Lietuva neįsives euro, jis atsistatydins.

Prioritetas – ne sąlygos, o terminas

Stodama į ES Lietuva įsipareigojo priimti bendrą valiutą. Tačiau tai turėtų įvykti tuomet, kai šalis atitiks kriterijus, kuris yra žinomi kaip Mastrichto kriterijai (susiję, be kita ko, su infliacija), kurie yra griežtai apibrėžti Europos Sąjungos veikimo sutartyje.
„Lietuva neturėtų skubėti įsivesti bendrą ES valiutą. Viena priežasčių, kodėl mūsų šalis neturėtų skubėti – nestabili ekonominė situacija", - Seime vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis, europarlamentaras Valdemar Tomaševski. Anot jo, skuboti sprendimai šiuo klausimu gali lemti, kad Lietuvos piliečiai taps Pietų Europos šalių rėmėjais.

„Sprendimas dėl euro įvedimo yra labai politizuotas. Premjero ir Vyriausybės pozicija atrodo man kiek keistai, nes labiausiai yra pabrėžiamas būtent terminas. Ekonomikos klasimais – net privačiame lygmenyje – dažniausiai visuomet žiūrime į sąlygas, o ne į terminus", - pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu" pasakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Boguslav Gruževski.

Anot prof.B. Ruževskio, Lietuvoje daug kalbama apie išorines euro įvedimo sąlygas ir naudą. Tuo tarpu, kaip pažymi, svarbu susimąstyti apie vidines sąlygas, kurios turėtų lemti, ar Lietuvai apsimoka prisijungti prie euro zonos.
„Šiandien matome, kad nedarbas kai kuriose euro zonos šalyse yra didesni nei kitos ES šalyse narėse. Tokios šalys kaip Graikija, Italija ir Ispanija kovoja su biudžeto deficito sukeltais sunkumai, o žemesnis ekonominis augimas euro zonoje tik sustiprina šį deficitą. Lietuvoje nedaug girdime apie pasekmes, kurios gali kilti dėl euro įvedimo. O visuomenės informavimo sistema gerokai šlubuoja", - pažymi prof. B. Gruževski.

Politikai tikisi, kad euro įvedimas prisidės prie Lietuvos investicinio patrauklumo. Ir būtent šis teigiamas veiksnys šiuo metu yra labiausiai eksponuojamas. Tuo tarpu mažiau dėmesio skiriama neigiamiems, kurie neabejotinai lydės euro įvedimą.

Problemos su perskaičiavimu

Anot prof. B. Gruževskio, baiminamasi, kad nepadidėtų kainos ir santykinai nesumažėtų atlyginimai ir pensijos.
„Problemų kils perskaičiuojant kainas. Prekybos sektorius, darbdaviai pradės apvalinti viską savo naudai. Vartotojai irgi pastebės nežymų kainų augimą. Ts pats pasakytina ir apie atlyginimų perskaičiavimus", - anot prof. B. Gruževskio prieš įvedant eurą, šalyje turėtų būti sukurta šių sunkumų, kurie įvedus eurą atsirado, pavyzdžiui, Latvijoje, stebėjimo sistema.

Nemažai klausimų kyla ir dėl kasos aparatų perprogramavimo, buhalterinės apskaitos įmonėse. Kainų pakeitimas bus labai brangus žingsnis, o pasak prof. B. Gruževskio, kol kas neaišku, kas už tai sumokės. Pasak mūsų pašnekovo, tikėtina, kad tai bus padaryta privačių verslininkų sąskaita, nors tam tikslui galima panaudoti ES fondų lėšas.

„Jei jau įstojome į Europos Sąjungą, tai perėjimas prie bendros valiutos yra natūralus dalykas, Nes jei stojome į šį kelią, tai privalome būti nuoseklūs. Tačiau mūsų nuoseklumas turi kilti tik iš ekonominės naudos šaliai", - apibendrino prof. B. Gruževski.

Euro pliusai ir minusai

„Jau septynerius metus su prekybos partneriais atsiskaitau eurais. Verslininkams, kurie jau parduoda ir perka prekes už eurus, šis faktas neturės didesnės reikšmės. Euro labiau laukia politikai , nes jie atsikratys silpno lito, į bus įvestas stiprus, stabilus euras. Blogiau bus dirbantiems žmonėms, pensininkams, nes kainos padidės faktiškai viskams", - sako Vilniaus verslininkas Sebastian Jerenkevič, pabrėždamas, kad jis kaip pilietis ir vartotojas euro įvedimo Lietuvoje veikiau nenori.

„Euro įvedimas gali neabejotinai asocijuotis su teigiama įtaka šalies makroekonomikai. Išnyks valiutos keitimo kaštai, kurie Lietuvoje šiuo metu ir taip yra nedideli dėl kursų rizikos nebuvimo, nes lito kursas yra glaudžiai susijęs su ES bendros valiutos kursu santykiu 3,4528:1. Be to, euro įvedimas siejasi su palūkanų sumažėjimu, dėl ko valstybė galės gauti pigesnius kreditus, atpigs kreditai verslininkams ir fiziniams asmenims. Ilgesnėje perspektyvoje atsiras galimybė investicijų augimui šalyje, pagyvės prekybos mainai, išaugs šalies makroekonominis patikimumas", - sako ekonomistė Elžbieta Sadajska.

Tačiau, kaip pabrėžia, reikėtų pastebėti, kad realios naudos iš euro įvedimo statistinis Lietuvos pilietis gali nepajusti.
„Lito konversija į eurą bus susijusi su kaštais viešėjai administracijai, Lietuvos bankui, verslininkams ir bankininkystės sektoriui. Deja, tokie kaštai nepastebimai yra permetami ant eilinio piliečio pečių. Blogiausi, šalių, kurios įstojo į euro zoną (tarp kurių, be kita ko, yra ir kaimynės Latvija ir Estija), praktika rodo, kad iš minėtos valiutų reformos kai kas bando užsidirbti. Visų pirma, kalbama apie godžius prekybininkus, kurie naudoja nesąžiningas kainų praktikas. Pasitaikydavo situacijų, kai būdavo nustatomas neprimalus valiutų keitimo kursas", - pastebi.

Anot E. Sadajskos, kita neigiama makroekonominė pasekmė – šalis gali netekti nepriklausomos finansinės politikos, nes šias funkcijas perims Europos centrinis bankas.
„Lietuvos ūkis po ekonominės krizės tik stojasi ant kojų ir prisijungimas prie euro zonos galėtų išbalansuoti neseniai atgautą finansinį stabilumą. Be to, yra pagrįstų nuogąstavimų, kad esant besitęsiančiai ekonominei ir finansinei krizei pietinėse euro zonos šalyse, gali atsitikti taip, kad visos šalys, kurios turi bendrą valiutą, bus priverstos subsidijuoti nevykusią kai kurių šalių fiskalinę politiką", - perspėja ekonomistė.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius paskelbė, kad jau vasarą prekių ir pasalugų kainos bus nurodomos tiek lietais, tiek eurais, kas turėtų padėti pripratinti tiek prekybininkus, tiek klientus prie perskaičiavimų.

Irena Mikulevič
Teresos Vorobej nuotr.