Be paramos pagal galiojančius Bendros žemės ūkio politikos teisės aktus, priimti du sprendimai, skirti padėti ūkininkams susidoroti su sausrų padariniais, rašoma EK pranešime.

Pirma, ūkininkams bus išmokėti didesni išankstiniai mokėjimai - užuot laukę iki gruodžio, jie nuo spalio vidurio galės gauti iki 70 proc. tiesioginių išmokų ir 85 proc. kaimo plėtros išmokų, kad pagerėtų jų pinigų srautų padėtis, teigia EK.

Antras sprendimas liečia specialius žalinimo reikalavimus. Pasėlių įvairinimo ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių taisyklių dėl pūdymui paliktos žemės reikalavimams suteikiamos lengvatos, kad tokią žemę būtų galima naudoti gyvūnų pašarams auginti. Taip pat svarstoma galimybė taikyti daugiau žalinimo reikalavimų lengvatų, kad ūkininkai turėtų daugiau galimybių auginti pašarus.

Pagal esamas valstybės pagalbos žemės ūkiui taisykles, laikantis tam tikrų sąlygų, gali būti teikiama iki 80 proc. sausros sukeltos žalos (arba iki 90 proc. vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių) dydžio pagalba.

Pagalba pašarams pirkti gali būti skiriama kaip materialinės žalos arba netektų pajamų kompensacija.

Žalos kompensaciją taip pat galima skirti nebūtinai informuojant apie tai Europos Komisiją (vadinamoji de minimis pagalba).

Valstybės narės kiekvienam ūkininkui gali suteikti ne didesnę kaip 15 000 eurų pagalbą per trejus metus.

Pagal esamus Bendrosios žemės ūkio politikos teisės aktus numatyta įvairių kaimo plėtros srities priemonių. Jeigu valstybė narė sausros padėtį pripažįsta gaivaline nelaime, ji gali skirti iki 100 proc. paramos, kad būtų atkurtas nuo sausros nukentėjęs žemės ūkio gamybos potencialas, primena EK.

Šios lėšos gali būti panaudotos investicijoms, pavyzdžiui, vėl užsėti ganykloms. Šią priemonę galima taikyti atgaline data. Ūkininkai gali pranešti savo atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms apie išskirtinių aplinkybių atvejus, o valstybė narė gali atleisti juos nuo įsipareigojimų pagal įvairias schemas. Pavyzdžiui, ūkininkams bus leidžiama naudoti apsaugos juostas pašarų reikmėms.

Valstybės narės gali remti ūkininkus rizikos valdymo priemonėmis. Pavyzdžiui, jos gali finansiškai prisidėti prie savitarpio pagalbos fondų mokamų kompensacijų nukentėjusiems ūkininkams. Be to, ūkininkai, patyrę didesnių kaip 30 proc. vidutinių metinių pajamų dydžio nuostolių, gaus finansinę kompensaciją. Kartą per metus valstybės narės metus gali keisti savo kaimo plėtros programą, įtraukdamos vieną iš minėtų priemonių.

Be šių priemonių ir nuolatinio sausros padėties ir jos daromo poveikio stebėjimo ES palydovais EK teigia su visomis valstybėmis narėmis palaikanti ryšius, kad gautų naujausią informaciją apie pavasario ir vasaros sausros poveikį ūkininkams.

Informacija, kurią prašoma pateikti iki rugpjūčio 31 d., bus panaudota vertinant EK atsakomųjų veiksmų pakankamumą ir tinkamumą, taip pat grindžiant sprendimus dėl jau taikomų priemonių pakeitimų ar susijusius su papildomomis priemonėmis, kurios gali būti laikomos tinkamomis.