Numatoma vykdomo „Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimo“ pirkimo vertė - 300 tūkst. eurų su PVM.
Kaip Eltai teigė Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba, Lietuva jau 2014 m. peržengė ribą, ES Sanglaudos politikoje skiriančią mažiausiai išsivysčiusių regionų kategoriją nuo tarpinių regionų.
Tad šių metų gegužės 29 d. paskelbtas naujasis ES sanglaudos politikos reglamento pasiūlymas numato, kad Lietuva tampa tarpiniu regionu ir ES fondų lėšos mažėja 24 proc., taip pat ženkliai - net 3 kartus - didėja nacionalinio finansavimo lygis.
„Įvertinusi gerėjančius Lietuvos makroekonomikos rodiklius ir riziką, jog dėl to gali mažėti ES investicijų dydis Lietuvoje, Finansų ministerija inicijavo „Rekomendacijų dėl didžiausia apimtimi finansuojamų sektorių priklausomybės nuo ES fondų investicijų mažinimo“ rengimą. Paprastai kalbant, šias rekomendacijas vadiname „Exit strategijomis“, - Eltai pasakojo R. Dilba.
Kaip sakė R. Dilba, jam nėra tekę girdėti, kad tokias strategijas turėtų kitos šalys.
Priklausomybės mažinimas, R. Dilbos teigimu, bus aktualiausias rengiant 2021-2027 m. nacionalinius strateginius dokumentus - rekomendacijos bus skirtos ES fondų investavimui po 2020 metų.
Pasak R. Dilbos, minėtose rekomendacijose bus identifikuojamos labiausiai nuo ES fondų priklausomos politikos sritys, jų poveikis makroekonominiams rodikliams bei ūkio sektoriams, vertinamas jų rezultatyvumas. Bus pateikiamos rekomendacijos, kaip mažinti priklausomybę nuo ES fondų, tuo pačiu nekuriant privataus sektoriaus veiklų priklausomybės nuo kitų viešųjų išteklių.
Rengiant minėtas rekomendacijas, Finansų ministerija pasitelkė ekspertus ir inicijavo vertinimo „Lietuvos ūkio sektorių finansavimo po 2020 m. vertinimas“ pirkimą.
Sutartį su paslaugų tiekėju planuojama pasirašyti 2018 m. liepos pabaigoje, teigė R. Dilba.
„Pirmųjų vertinimo rezultatų tikimės 2019 m. pradžioje. Rekomendacijų rengime dalyvaus atsakingos kiekvieno sektoriaus institucijos - ministerijos ir įgyvendinančios agentūros, socialiniai ekonominiai partneriai ir atitinkamos srities ekspertai“, - pabrėžė ministerijos atstovas.
Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas Eltai teigė, kad Lietuvoje tarp labiausiai nuo ES paramos priklausomų sektorių reikėtų išskirti žemės ūkį, valstybės prisiimtas vykdyti funkcijas ir statybą.
Pasak ekonomisto, 2004-2017 m. laikotarpiu žemės ūkiui skirta parama sudarė daugiau nei ketvirtadalį visos Lietuvos gautos ES paramos, nors pats žemės ūkio sektorius sudaro mažiau nei 3,5 proc. šalies ekonomikos.
„Tokią didelę ES paramą žemės ūkio sektoriui lemia tai, kad jis paramą gali gauti ne tik teikdamas paraiškas projektų finansavimui, bet ir gaudamas jam numatytas tiesiogines išmokas iš ES bendrosios žemės ūkio programos.
2004-2017 m. laikotarpiu vien tik žemdirbių gauta tiesioginių išmokų suma atitiko bemaž trečdalį žemės ūkio sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės“, - komentavo D. Imbrasas.
Kalbant apie valdžios sektoriaus priklausomybę, D. Imbraso teigimu, iš pirmo žvilgsnio ji gali pasirodyti nedidelė: per pastaruosius penkerius metus ES paramos lėšos sudarė tik šiek tiek daugiau nei 5 proc. visų Lietuvos valstybės biudžeto pajamų.
„Vis dėlto kai kurios valdžios sektoriaus vykdomos funkcijos yra labai priklausomos nuo ES paramos. Tai ypač pasakytina apie komunikacijų bei transporto infrastruktūros priežiūros ir plėtros, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos bei švietimo valstybės vykdomas funkcijas.
Šiose srityse ES paramos lėšomis finansuojama nuo dviejų trečdalių iki dešimtadalio visų išlaidų.
Nemenkai nuo ES paramos lėšų priklauso ir valdžios sektoriaus investicijos. Per pastaruosius penkerius metus ES paramos lėšos sudarė apie trečdalį valdžios sektoriaus investicijoms skirtų lėšų“, - vardijo Lietuvos banko ekspertas.
Statybos sektoriaus priklausomybė nuo ES paramos lėšų pasireiškia netiesiogiai, teigė D. Imbrasas: nors statybų sektorius pats gauna nedaug lėšų projektams įgyvendinti, tačiau jis atliko itin daug ES paramos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo darbų.
„Pavyzdys galėtų būti žvyrkelių asfaltavimo programa. Nors paraiškas šios programos projektams teikia ir paramą gauna Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, tačiau asfaltavimo darbus atlieka statybos įmonės“, - aiškino LB ekspertas.
ES paramos lėšomis finansuojami užsakymai yra itin svarbūs statybų sektoriui, pažymėjo ekonomistas.
„Pavyzdžiui, 2007-2015 m. investicijoms skirtomis ES paramos lėšomis buvo apmokėta daugiau nei 10 proc. visų statybos sektoriaus atliktų darbų, o kitose veiklose šis rodiklis neviršijo 2,5 proc.“, - teigė D. Imbrasas.
Kalbant tik apie materialines investicijas (investicijos į įrengimus, inžinerinius statinius ir pan.), pastaraisiais metais ES paramos lėšomis buvo finansuota šiek tiek mažiau nei šeštadalis visų materialinių investicijų, tačiau ES parama teko sąlyginai mažai ekonominių veiklų, sakė D. Imbrasas.
Per 2012-2016 m. laikotarpį beveik 90 proc. materialinėms investicijoms skirtos ES paramos atiteko penkiems ekonominiams sektoriams - valdžios sektoriaus vykdomoms funkcijoms, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo ekonominei veiklai, transporto sektoriui, švietimui ir energijos gamybos sektoriui. Taip pat šios veiklos buvo ir tarp veiklų, kurios ES paramos lėšomis finansavo bene didžiausią dalį atliktų materialinių investicijų.
Pasak LB eksperto, pastaraisiais metais Lietuvos priklausomybė nuo ES paramos lėšų reikšmingai sumažėjo.
„Tačiau šis sumažėjimas yra laikinas, nes dar neįsibėgėjęs 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos lėšų panaudojimas. Kai jis įsibėgės, Lietuvos priklausomybė nuo ES paramos lėšų vėl padidės“, - perspėjo D. Imbrasas.
Vis dėlto, jo teigimu, pasibaigus 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos lėšų panaudojimui, Lietuvos priklausomybė nuo ES paramos lėšų turėtų sumažėti.
„Tam didžiausią įtaką darys augantis pragyvenimo lygis Lietuvoje - šiuo metu Lietuvos BVP vienam gyventojui jau viršija 75 proc. ES vidurkio. Dėl to ir naujojoje finansinėje perspektyvoje Lietuvai skirta ES paramos lėšų suma turėtų pastebimai sumažėti“, - pastebėjo D. Imbrasas.
Jo vertinimu, Lietuvos gauta ES paramos lėšų suma padidėtų, jei pavyktų išsiderėti, kad parama būtų skaičiuojama Lietuvą padalinus į du regionus.
Įvairiais vertinimais, Lietuvos padalinimas į du regionus sudarytų sąlygas gauti 50-70 proc. daugiau ES paramos, skirtos sanglaudos politikai įgyvendinti, lyginant su tuo atveju, jei Lietuva būtų traktuojama kaip vienas pereinamasis regionas.
