Kaip skelbia ministerija, pirmas darbo grupės susitikimas turės „būti svarus žingsnis link rezultato, nes laukia ne tik sprendimų dėl draudimo nuo sausros priėmimas, bet ir galimybių draustis nuo dirvos išmirkimo, užsistovėjusio vandens bei ilgo lietaus paieška“.
Susitikime su minėtos įmonės valdybos nariu Thomu Gehrke žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė įvardijo pagrindines priežastis, dėl kurių žemdirbiai vengia draustis - informacijos apie draudimo sąlygas bei metrologinių stotelių trūkumas ir didelė brangimo kaina, teigiama ŽŪM pranešime.
„Manome, kad įvairių ūkininkavimo rizikų draudimas artimiausiu metu bus labai svarbi sritis. Siūlome Lietuvai dirbti kartu - sukurti tokią sistemą, kuri veiktų ištikus kitai sausrai.
Siūlome rasti Lietuvai pritaikytą modelį, kuris geriausiai tiktų Lietuvos ūkininkams. Tam jėgas sutelkti turėtume kartu: mokslininkai, žemdirbių organizacijos, politikai ir draudėjai“, - pranešime cituojamas T. Gehrke.
ELTA primena, kad pernai rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje iškrito maždaug dvigubai daugiau kritulių nei standartinė metinė kritulių norma. Dėl liūčių ir potvynių Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremalią situaciją.
Žemės ūkio ministerija skaičiavo, kad, pirminiais duomenimis, apsemti ar neįvažiuojami plotai sudarė daugiau kaip 140 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų, nenuimta daugiau kaip 50 proc. derliaus, o žemdirbių patirti nuostoliai vertinti 40 mln. eurų.
Šių metų liepos pradžioje paskelbta ekstremali situacija šalies mastu dėl sausros.
Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad užsitęsus sausringam laikotarpiui vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdaliu mažesnis nei 2017 m., o 27-iose savivaldybėse, kuriose tęsiasi stichinė sausra arba užsitęsęs sausas periodas, pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius - 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derliaus praradimas prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.
