Ministro nuomone, parama žemės ūkiui bei planuojamos tiesioginės išmokos yra per mažos. Pavyzdžiui, pagal šį siūlymą tik kitoje finansinės perspektyvos pabaigoje išmokos šalies žemdirbiams priartėtų prie Bendrijos vidurkio.
„Jeigu žiūrime į absoliučius skaičius, tai iš tikrųjų mūsų skaičiai didesni, ypač tiesioginių išmokų, tačiau įspūdis būtų toks, kad šiandien yra ūkanotasis penktadienis regioninei politikai. Kai pradedame analizuoti, tiesioginės išmokos didėja, tačiau tik 2027 metais pasieksime 80 proc. ES šalių išmokų vidurkio“, - Eltai sakė G. Surplys.
Europos Komisija Lietuvai kitoje finansinėje perspektyvoje, vertinant absoliučius skaičius, žemės ūkiui siūlo skirti 1,4 proc. daugiau paramos. Briuselio siūlymu, 2021-2027 metais Lietuva gautų 5,14 mlrd. eurų paramos einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, arba 4,561 mlrd. eurų 2018 metų kainomis.
Vien tiesioginėms išmokoms einamosiomis kainomis siūloma skirti 3,770 mlrd. eurų, tai daugiau nei skirta 2014-2020 metų laikotarpiu, kai išmokoms Lietuva gavo apie 3,2 mlrd. eurų. 4,2 mln. eurų siūloma skirti rinkos priemonėms, 1 366 mlrd. eurų - kaimo plėtrai. Pastaroji mažėja maždaug 300 mln. eurų
Pasak G. Surplio, EK siūlymas mažinti kaimo plėtros programą paveiks jaunuosius ūkininkus.
„Turime suprasti, kad kaimo plėtra eina jauniems ūkininkams, alternatyviems verslams kaime ir būtent, atvirai pasakius, tam, kad tiek Vokietijos, tiek Lietuvos kaime parama stipriai mažėja“, - aiškino ministras.
Anot jo, ministerijos skaičiavimu, Lietuva turės daugiau prisidėti prie projektų nuosavomis lėšomis, kas taip pat apsunkins situaciją.
„Prie kiekvieno euro ar Lietuva iš biudžeto, ar mūsų ūkininkai, ar produkcijos gamintojai turės pridėti daugiau. Mūsų prognozėmis, ką mes skaičiavome ministerijoje, nuo 30 iki 50 proc. mums teks prisidėti. Kalbant apie regioninę lygybę, turime suprasti, kad Lietuvos biudžeto ir atskiro ūkininko galimybės pridėti daugiau yra kur kas mažesnė nei senųjų valstybių“, - teigė G. Surplys.
Be to, jis teigė, kad regionai ir žemės ūkis neigiamą poveikį pajaus ir dėl to, kad mažinamas finansavimas sanglaudos politikai, kuri yra nukreipta į regionus.
„Pateiktas pasiūlymas verčia raitotis rankoves ir ruoštis rimtai deryboms tiek dėl tiesioginių išmokų, kad turėtume didesnę ambiciją, kad galėtume greičiau pasiekti senųjų valstybių narių ūkininkus, tiek ir dėl kaimo plėtros. Kitą savaitę susitinku su žemės ūkio eurokomisaru ir susitikinėsiu su kitų šalių žemės ūkio ministrais ir tikiuosi, kad pradinius pasiūlymus galėsime kažkiek pagerinti“, - teigė jis.
Ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos nuo 60 tūkst. eurų bus mažinamos ir bus nustatyta viršutinė 100 tūkst. eurų išmokų ūkiui riba.
Teigiama, kad maži ir vidutinio dydžio ūkiai gaus didesnę paramą už hektarą, šalys turės atidėti bent 2 proc. savo tiesioginių išmokų asignavimų jaunųjų ūkininkų įsisteigimui paremti.
G. Surplys teigė, kad Lietuva iš principo pritaria tam, kad stambieji ūkininkai gautų mažiau paramos, tačiau teigė, kad apie konkrečias išmokų „lubas“ dar bus diskutuojama.
