"Vakar, sausio 1 d., atsitiko ekonominis įvykis, kuris labai smarkiai pakeitė ir Lietuvos ekonominę situaciją. Ir manau, kad dabar pats laikas atvirai pasakyti, kad euro įvedimas Lietuvoje jau bus ateityje būtina sąlyga mūsų sėkmingai ekonominei plėtrai. Ir tol, kol mes tvirtai laikomės savo planų nuo 2015 metų sausio 1 dienos įsivesti bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą, mes galime išvengti tam tikrų ekonominių perturbacijų, susijusių su investicijų srautais", - ketvirtadienio rytą "Žinių radijui" sakė šiuo metu atostogaujantį Premjerą Algirdą Butkevičių pavaduojantis R. Šadžius.

Ministras sakė, kad euro naudą pajus visi vienodai - nuo to, kad nereikės mokėti valiutos keitimo mokesčio, iki investicijų atėjimo į šalį - ir neišskyrė kažkurios nors grupės, tai esą ypač prisidės prie ekonomikos plėtros. R. Šadžiaus vertinimu, Latvijai ir Estijai turint eurą, investicijos gali aplenkti Lietuvą.

Atremdamas kritiką, kad dėl euro įvedimo, kaip vieno svarbaus klausimo, reikėtų rengti referendumą, R. Šadžius kalbėjo, kad gyventojai dėl to pasisakė, kai 2003 m. per referendumą balsavo už Lietuvos stojimą į ES.

Sausio 1-ąją kaimyninė Latvija tapo 18-ąja euro zonos nare. Estija prisijungė prie valiutos bloko 2011 metais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad Lietuva, 2006 metais tapusi vienintele kandidate, kuriai neleista įsivesti euro, turi geresnę galimybę šį kartą, nes gerėja situacija jos viešųjų finansų srityje. Šalies vadovė išreiškė viltį, jog labai tikėtina, kad Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare 2015 metais.

Europos Komisijos paskaičiavimais, Lietuvos biudžeto deficitas sumažės iki 2,5 proc. šiais metais ir iki 1,9 proc. 2015 metais. 2013 m. prognozuotas 3 proc. biudžeto deficitas - didžiausias leistinas euro įvedimui.

Kad galėtų įsivesti eurą, Lietuva turi įgyvendinti Mastrichto kriterijus. Tai reiškia, kad jos fiskalinis deficitas turi neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola neturi būti didesnė nei 60 proc. metinio BVP ir kita.