Šiuo metu asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, yra skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos, kurių dydžiai yra diskriminuojantys. Pavyzdžiui, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims skiriamos dvigubai mažesnės tikslinės kompensacijos nuolatinei priežiūrai (pagalbai) nei darbingo amžiaus asmenims. Tikslinių kompensacijų dydžiai darbingo amžiaus asmenims priklauso nuo jiems nustatyto darbingumo lygio, vaikams - nuo neįgalumo lygio.

Be to, atotrūkiai tarp tikslinių kompensacijų yra labai dideli - nuo 280 Eur iki 9,5 Eur.

Todėl buvo nuspręsta pakeisti tikslinių kompensacijų dydžius, kartu keičiant specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus ir tvarką.

Siūloma nustatyti du nuolatinės slaugos lygius ir du nuolatinės priežiūros (pagalbos) lygius ir atitinkamai išdėlioti tikslinių kompensacijų dydžius, kurie nustatyti atsižvelgiant ir į tai, kad transporto išlaidų kompensacija nebus nustatoma iš naujo. Dėl šios priežasties visas tikslines kompensacijas numatoma didinti 11,02 Eur. Sprendimus dėl specialiųjų poreikių priims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Šiuo metu nustatyti specialieji poreikiai galios iki jų nustatymo termino pabaigos ir asmenims niekur kreiptis nereikia.

Daug kritikos iš neįgaliųjų sulaukianti 9,5 Eur dydžio transporto išlaidų kompensacija bus pakeista kitomis tikslinėmis kompensacijomis - pavyzdžiui, nuolatinės priežiūros (pagalbos). Bet siekiant užtikrinti asmenų, kuriems jau buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, teisėtus lūkesčius, jie turėtų gauti šią kompensaciją iki nustatyto termino pabaigos.

Vietoj neįgaliuosius diskriminuojančios „nedarbingo“, „iš dalies darbingo“ asmens sąvokos norima įtvirtinti darbingumo lygmens procentus.

Dabar vartojamą sąvoką „nedarbingas“ atstotų sąvoka „asmuo, kuriam nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis“, sąvoką „iš dalies darbingas“ atstotų sąvoka „asmuo, kuriam nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis“.

Asmens darbingumas būtų vertinamas procentais 5 punktų intervalu ir neskirstomas į atskiras grupes (neįgaliuoju būtų laikomas asmuo, kurio darbingumo lygis 0-55 proc.).

Priėmus pataisas, daugiau teisių bei atsakomybės tektų ir savivaldybėms. Savivaldybių darbuotojai, dalyvaudami specialiųjų poreikių vertinime, turėtų galimybes iš karto nustatyti, kokia pagalba (socialinės, slaugos paslaugos, piniginė parama) reikalinga asmeniui, kurio specialieji poreikiai vertinami, ar jo šeimos nariams. Tam savivaldybėms būtų skirtos lėšos (iki 4 proc. administravimui nuo visos tikslinių kompensacijų sumos). Neįgalumo ir darbingumo tarnyba specialiuosius poreikius vertins pagal medicininius kriterijus ir savivaldybių nustatytus kliuvinius jo savarankiškumui.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisų projektui ir lydimiesiems teisės aktų projektams po pateikimo vieningai pritarė 89 Seimo nariai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu - Žmogaus teisių komitetas.

Siūloma, kad įstatymai įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. Jiems įgyvendinti per pirmus metus reikės papildomai iki 14 mln. Eur.