Informacijos technologijų (IT) įmonių asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka tvirtina, kad numatomi atleisti „Barclays“ darbuotojai sudaro tik nedidelę dirbančiųjų šiame sektoriuje dalį, o esant dideliam specialistų poreikiui, jie bus paklausūs rinkoje.
Pasak personalo atrankos bendrovės „Indigroup“ vadovo Karolio Blaževičiaus, jei „Barclays“ atsisakys ne tik IT, bet ir aptarnaujančių specialistų, pastariems naują darbą rasti bus sunkiau.
R. Skyrienė: šiuolaikinis verslas yra mobilus
Pasak „Investuotojų forumo“ vadovės, šiuolaikinis verslas nuolat ieško patrauklesnių ir pigesnių plėtros galimybių, todėl „Barclays“ sprendimas neturėtų stebinti. R. Skyrienė pabrėžia, jog iš Vilniaus vis dar nėra „normalių“ skrydžių į Londoną, nors tai tikriausiai nebuvo lemiamas veiksnys investuotojo sprendimui.
„Priežasčių, kodėl jie svarsto tokį sprendimą, nežinau, tačiau kiekvienas verslas skaičiuoja, žiūri, kur jam yra geriau. Nemanau, kad Lietuva padarė klaidų, tačiau turint investuotoją iš Didžiosios Britanijos, neturėti normalių skrydžių į Londoną yra nenormalu (...) Niekada mes neturėsime tiek galių pritraukti investuotojų, jei liksime vienintele šalimi Europos Sąjungoje, neturinčia tiesioginio skrydžio į Heathrow ar kitą centrinį Londono oro uostą“, – BNS sakė Rūta Skyrienė.
Pasak jos, šiuo metu skrydžius į periferinius Londono oro uostus siūlančios pigių skrydžių bendrovės yra labai patogios „lietuviams į Londoną išvežti“, tačiau jos netinka rimtų investuotojų poreikiams patenkinti.
„Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Paryžiaus ar kitų pagrindinių ekonominių ir finansinių centrų oro uostus“, - pabrėžė „Investuotojų forumo“ vadovė.
Tačiau, anot jos, prastas susisiekimas su Lietuva tikriausiai nebuvo esminė „Barclays“ sprendimo priežastis.
„Aš manau, kad tiesiog atėjo laikas tokiam sprendimui, gal yra pigesnių vietų (...) Be to, aš nežinau kokie darbuotojai, kokios specialybės yra iškeliamos, gal tai liečia call centro (skambučių centro – BNS) padalinį, bet tai nėra vienintelė paslaugų centrų veikla. Yra kitų darbų, kuriems teikti Lietuva yra pakankamai kompetentinga ir konkurencinga“, – aiškino R. Skyrienė.
„Manau, kad viskas yra gerai, turime mes dar tų paslaugų centrų ir turėsime“, – pridūrė ji.
„Investuotojų forumo“ vadovės teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje verslas yra labai mobilus, ir tai pasakytina ne tik apie paslaugų centrus, tačiau ir gamybos įmones.
„Šiais laikais ir fabriką iškelti galima per vieną mėnesį, todėl nereikia svaigti, kad investicijos į gamybos šakas yra stabilesnės“, – tvirtino R. Skyrienė.
Ji pripažino, kad „Barclays“, kuris tapo vienu pirmųjų tarptautinių technologijų centrų Lietuvoje, yra tapęs sėkmingų užsienio investicijų pritraukimo simboliu, todėl viešumoje nusivylimo išvengti nepavyks.
„Tačiau tai nėra tragedija (...) Mes augame, tobulėjime, mūsų žmonių kompetencijos taip pat didėja. Man tik neramu, kad jie kartu neiškeltų ir tų žmonių, to irgi negalima atmesti – paruošti specialistai kartais tiesiog būna perkeliami į kitas šalis. Džiaukimės, kol jie yra ir moka mokesčius Lietuvoje“, – sakė R. Skyrienė.
„Barclays“ darbuotojai bus paklausūs rinkoje
Pasak „Infobalt“ direktoriaus P. Vertelkos, informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje dirba daugiau kaip 30 tūkst. darbuotojų, todėl 350 numatomų atleisti žmonių skaičius nėra labai reikšmingas.
„Nežinau, kokio pobūdžio žmones ketinama atleisti, bet kai yra toks didelis specialistų poreikis, tai rinka juos greit persidalins. Nemanau, kad tai bus problema“, – BNS sakė P. Vertelka.
Anot jo, „Barclays“ sprendimas atsisakyti trečdalio centro darbuotojų neturėtų tapti tendencija.
„Jie patys teigia, kad taip daro ne dėl investicinės aplinkos situacijos. Iš dalies esu linkęs tuo tikėti. Taip, mūsų darbuotojų kainos kyla ir toliau kils, čia tik laiko klausimas, kada kai kurioms pareigybėms tuose paslaugų centruose Lietuva pasidarys per brangi. Čia lenktynės, kiek į tuos paslaugų centrus galima perkelti aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, kurie yra labiau kūrybiniai, reikalauja sudėtingesnių funkcijų“, – kalbėjo P. Vertelka.
„Indigroup“ direktorius K. Blaževičius pabrėžė, kad daugiau problemų susirasti naują darbą turėtų „Barclays“ centre dirbantys aptarnaujantys darbuotojai, jei jie būtų atleisti.
„Aš spėju, jog tai gali būti klientų aptarnavimo specialistai, kalbantys užsienio kalba, pavyzdžiui švedų ar anglų. Jie yra reikalingi tikrai (rinkoje – BNS). Tai gali būti IT specialistai, kuriems surasti darbą nebūtų sunku, bet aš dėl jų abejoju (kad juos atleis – BNS). Daugiau tai gali liesti aptarnavimo specialistus“, – BNS sakė K. Blaževičius.
Jo teigimu, buvusiems „Barclays“ darbuotojams naujo darbo padės ieškoti ir buvusios darbovietės pavadinimas.
„Prekės ženklas, planuojant savo karjerą, yra svarbus. „Barclays“ yra vertinama įmonė. Tai nėra viena geriausių įmonių Lietuvoje, aš jos neišskirčiau kaip ypatingos talentų kalvės, bet šis vardas žinomas. Manau, kitiems rinkos žaidėjams yra aišku, ką „Barclays“ žmonės žino, supranta ir ką gali pasiūlyti“, – pabrėžė K. Blaževičius.
Jis pridūrė, kad Vilniaus darbo rinka – aktyviausia, o tai tai irgi mažina ilgų darbo paieškų tikimybę.
„Jie visi yra Vilniuje, o čia darbo rinka geriausia Lietuvoje. Specialistų reikia“, – sakė personalo atrankos specialistas.
„Investuok Lietuvoje“ – per trejus metus reikės 13,3 tūkst. IRT specialistų
„Barclays“ yra viena pirmųjų didelių įmonių, atidariusių paslaugų centrą Lietuvoje. Pasak „Investuok Lietuvoje“, „Barclays“ įsisteigimas tapo simboliniu žingsniu, paskatinusiu daugiau finansinių įmonių perkelti dalį savo operacijų į Lietuvą. Nuo 2009 metų šalyje įsisteigė dar apie 50 centrų.
Paslaugų centruose Lietuvoje dirbančiųjų skaičius kasmet auga po 1-2 tūkst. ir šiuo metu siekia per 15 tūkst. „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų skaičius per pastaruosius trejus metus augo 10 kartų sparčiau nei bendras samdomų darbuotojų skaičius.
„Infobalt“, „Investuok Lietuvoje“ ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) šiemet atliktas tyrimas parodė, kad per trejus metus informacinių ryšių ir technologijų rinkoje reikės 13,3 tūkst. specialistų.
Šalyje netrukus įsikursiantys investuotojai – „Booking.com“, „Centric“, NKT, „Telia“ – papildomai sukurs virš 3 tūkst. darbo vietų.
Pasak „Investuok Lietuvoje“, 2017 metų pabaigoje šalyje buvo 71 paslaugų centras, o pernai pranešta apie 16 tokių centrų naujų ar plėtros projektų – dėl to darbo vietų skaičius augs dar 2,6 tūkst.
„Matome, jog investuotojai vis dažniau dairosi į Lietuvą, žinodami, kad kaimyninėse rinkose jų laukia perpildytos rinkos, itin arši konkurencija dėl darbuotojų ir biuro pastatų. Tuo tarpu Vilniuje ir Kaune yra santykinai žemas rinkos įsotinimas – verslo centruose sostinėje dirba 19 iš 1000, Kaune – 6,7 iš 1000 gyventojų. Palyginimui, Prahoje paslaugų centrai įdarbina 32,3 iš 1000-čiui gyventojų, o Krokuvoje šis rodiklis yra dvigubai didesnis ir siekia net 66,1 iš 1000-čiui gyventojų“, – BNS pranešė „Investuok Lietuvoje“.
Šiuo metu Vilniuje taip pat veikia veikia „Western Union“, „Danske Bank“, „Nasdaq“ technologijų centrai, „Swedbank“ nefinansinių paslaugų centras, taip pat veikia kitų užsienio įmonių IT ir paslaugų centrai.
„Sodros“ duomenimis, „Barclays“ darbuotojų vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šių metų vasarį buvo maždaug 2089 eurai.
„Barclays“ šeštadienį pranešė, kad dėl ilgalaikės globalios banko strategijos bei procesų optimizavimo Lietuvoje gali būti panaikintos arba perkeltos į kitą šalį apie 350 darbuotojų funkcijos.
2010 metų gegužę Vilniuje pradėjusiame dirbti technologijų centre dabar dirba daugiau nei 1,1 tūkst. darbuotojų. Vilniuje taip pat veikia „Barclays“ įsteigta verslo startuolių darbo erdvė „Rise Vilnius“.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
