Daugiau kaip pusė europiečių (51 proc.) į ES ateitį žvelgia optimistiškai. Apskritai, 43 proc. (1 procentiniu punktu daugiau, palyginti su 2013 m. pavasario apklausa) piliečių mano, kad ES, siekdama atsigauti po krizės, pasirinko tinkamą kryptį ir sprendžia naujus pasaulinio masto uždavinius. Taip pat optimistiškai nusiteikusių europiečių, manančių, kad krizės poveikis užimtumui jau pasiekė didžiausią lygį, padaugėjo 4 procentiniais punktais, nuo 36 iki 40 proc.

Neišspręsti uždaviniai. Nacionaliniu mastu didžiausią susirūpinimą europiečiams kelia nedarbas (49 proc., 3 proc. punktais mažiau), bendra ekonominė padėtis (33 proc., duomenys nepakito), infliacija (20 proc., duomenys nepakito) ir valstybės skola (15 proc., 1 proc. punktu mažiau), o asmeniškai neabejotinai pirmauja infliacijos problema (40 proc., 1 proc. punktu mažiau). Europiečių nuomone, šiuo metu didžiausios ES problemos – bendra ekonominė padėtis (45 proc., 3 proc. punktais mažiau), nedarbas (36 proc., 2 proc. punktais mažiau) ir valstybių narių viešųjų finansų būklė (26 proc., 4 proc. punktais mažiau).

Dėmesys Airijai. Kadangi baigiama Airijai skirta pagalbos programa, remiantis apklausos rezultatais, Airijos piliečių nuomonė apie ekonominę jų šalies padėtį pagerėjo. Airių, įsitikinusių, kad nacionalinė ekonominė padėtis kitais metais pagerės, padaugėjo 12 proc. punktų, o šalies ekonominę padėtį vertinančių kaip gerą – 11 proc. punktų.

Parama ekonominei ir pinigų sąjungai ir jos bendrai valiutai eurui galiausiai liko beveik nepakitusi– jas teigiamai vertina daugiau nei pusė europiečių (52 proc., 1 proc. punktu daugiau, palyginti su 2013 m. pavasario duomenimis). 21 valstybėje narėje absoliuti dauguma respondentų eurą vertina palankiai – labiausiai jam pritariama Liuksemburge (79 proc.), Slovėnijoje (78 proc.), Slovakijoje (78 proc.), Estijoje (76 proc.) ir Suomijoje (75 proc.).

ec.europa.eu informacija