EYB ekspertai neįžvelgia didelių grėsmių, dėl ko Lietuvai galėtų nepavykti įgyvendinti savo tikslo - 2015 metais įsivesti eurą.
Jų vertinimu, biudžeto deficito pajamos, dešimties mėnesių duomenimis, 1,1 proc. viršijusios planą, padės sugrąžinti metinį biudžeto rodiklį į vėžes: 2013 m. jis turėtų neviršyti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dėl to, analitikų vertinimu, yra tikėtina, jog 2014 metais Lietuvai pavyks pasiekti norimą tikslą - 1,9 proc. BVP, o galbūt ir dar žemesnį rodiklį, tokiu būdu neviršijant nustatytų 3 proc. BVP, reikalingų norint patekti į euro zoną.
"Suvaldžius biudžeto deficitą, iš kitų konvergencijos kriterijų stojimui į euro zoną infliacija išlieka pagrindine rizika, tačiau kol kas jos nedramatizuočiau. Spalio mėnesio infliacija, siekusi vos 0,2 proc., dvylikos mėnesių vidurkį pagerino iki 1,6 proc. - toks šiuo metu yra euro zonos rodiklis - kur kas sustiprindama mūsų galimybes atitikti reikalavimus net ir tuo atveju, jeigu dar sulauktume energijos ar kitų importo prekių kainų šoktelėjimo", - komentavo EYB vadovaujantysis partneris Lietuvoje Jonas Akelis.
Tikimybė įsilieti į euro zoną, EYB ekspertų vertinimu, prisidės prie to, kad nuo kitų metų šalies ekonominė situacija ims gerėti: BVP rodiklis spurtuos ir 2015-2017 metais pasieks 5,5 proc. Tuo tarpu infliacija šoktels nežymiai - daugiausia iki 2,5 proc. Ekspertai neatmeta galimybės, kad per dvejus metus Lietuvai bus pagerintas ir gebėjimus vykdyti skolinius įsipareigojimus apibrėžiantis kredito reitingas. JAV reitingų agentūra "Standarts and Poors" spalį Lietuvai paliko galioti BBB reitingą, o perspektyvą nurodė kaip teigiamą.
Prognozuojama, jog tapimas euro zonos nare šalyje paskatins ir investicijas. Kelerių metų perspektyvoje, pasak EYB ekspertų, pagrindinis ekonomikos augimo variklis turėtų būti eksporto į euro zonos valstybes plėtra.
Atkreipiamas dėmesys, kad Pasaulio bankas jau pagerino Lietuvos reitingą verslo sąlygų indekse - Lietuva šoktelėjo per dešimt vietų aukštyn, į 17 poziciją, aplenkdama tokias šalis kaip Vokietija ar Prancūzija.
"To pasiekėme daugiausia dėl padarytų pokyčių užsienio prekybos vystymo, statybos leidimų išdavimo, verslo pradžios ir kredito prieinamumo srityse. Tiesioginių investicijų sausio-rugpjūčio mėnesį buvo pritraukta 40 proc. daugiau (380 mln. eurų) - daugiausia buvo reinvestuojama į egzistuojančius pajėgumus", - pranešime spaudai cituojamas J. Akelis.
Šiuos metus šalis užbaigs turėdama 3,5 proc. BVP augimą, nors metinį rodiklį nusmukdė silpnas trečias ketvirtis (vos 0,1 proc.).
EYB vertinimu, šalies augimą ir toliau labiausiai skatino augantis eksportas - per pirmus tris ketvirčius jis ūgtelėjo 10,4 proc. (importas - 8,6 proc.).
Nepaisant metų vidury kilusios trinties dėl maisto produktų, eksportas į Rusijos rinką ūgtelėjo 16 proc. ir kompensavo silpną euro zonos ekonomikos paklausą. Rusijos rinka išlieka vienu didžiausių eksporto partnerių - 19 proc. eksporto ir 31 proc. importo, iš kurių daugiausia - naftos produktų.
Nors siedami su euro perspektyva analitikai Lietuvai numato šviesią ekonomikos ateitį, pačiai euro zonai prognozės yra santūresnės.
Nors 2014-ieji, prognozuojama, bus pirmieji augimo metai po trejų metų pertraukos, tačiau likę randai euro zonos ekonomiką dar bjauros ilgai, sako EY ekspertai savo naujausioje ketvirtinėje euro zonos ekonominių prognozių apžvalgoje.
2014 m., prognozuojama, euro zonos BVP augs 0,9 proc. Didelio pagreičio ekonomika neįgaus ir ateinančius trejus metus - 2015-2017 m. žadamas vos 1,6 proc. augimas.
Pokrizinio dešimtmečio BVP augimo vidurkis nepasieks prieškrizinio net ir atsigaunant ekonomikai: 2008-2017 m. jis bus 0,4 proc. - kai dešimtmetį iki krizės jis buvo penkiskart didesnis (2,3 proc.). Bendrovės EY ekspertai prognozuoja, jog BVP geriausią prieškrizinio laikmečio lygį 2017 metais viršys tiktai 3 proc.
Nedarbo rodikliai pokriziniame dešimtmetyje taip pat atrodo gerokai prastesni - vidurkis 17 mln. bedarbių, tuo tarpu ikikriziniu dešimtmečiu tokių buvo ketvirtadaliu mažiau (13 mln.). Investicijų rodiklio vidurkis pokriziniu dešimtmečiu siekia 0,1 proc. per metus, tuo tarpu dekadą iki krizės šis vidurkis siekė 3,3 proc.
