Svarbesnis auksas ar darbas?

Pagaliau Lietuvos vyriausybė prie dabartinio atlyginimo minimumo – 670 (atskaičius mokesčius) Lt žada pridėti 50 Lt.
Klasikinės ekonomikos kūrėjas, vienas žymiausių visų laikų ekonomistų anglas Adamas Smitas (1723–1790), sukūręs civilizuotos klasikinės ekonomikos pagrindus ir nustatęs „aukso vidurkį“ tarp gamybos ir vartojimo garsiajame veikale „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas“ (1776) griežtai pasmerkė monopolistinį biznį (Lietuvoje jis audringai klęsti), nurodė, kad auksas ir žemė nėra pagrindinės vertybės, į  pirmą vietą  ekonomikoje  iškeldamas darbo svarbą. Šio veikalo postulatai išliko aktualūs ir XXI a.

Klasikinės ekonomikos ar laukinio kapitalizmo principai?

Pagal klasikinės ekonomikos dėsnius kiekvienas visuomenės narys kuriantis vertybes, kiek pasiima iš bendro „katilo“ t. y. BVP, turi ten maždaug dvigubai daugiau padėti. Pas mus beveik viskas priešingai - vieni deda į tą „katilą“ kiti ima iš ten, kiek tik apžioja, todėl šis „katilas“ – BVP pastoviai tuštėja , – dedantieji skursta, imantys lobsta. Demokratinėse teisinėse valstybėse – Šveicarija, Liuksemburgas, Kanada, Skandinavijos šalys – skirtumai tarp vidutinių didžiausių ir mažiausių atlyginimų iki 6–8 kartų. Lietuvoje šie skirtumai kelios dešimtys, kartai net šimtas ar daugiau kartų, o tų milijonierių labai brangiai apmokomos paslaugos visuomenei mažai reikalingos.
Siūlyčiau ne minimumus didinti, bet daugelį kartų mažinti beprotiškai išpūstus valdininkų ir  įtartinų „verslininkų“ atlyginimus. Tada nei biudžete, nei „Sodroje“, nei rinkoje pinigų niekada netrūktų. Šiandien Lietuvoje jų amžinai trūksta, nes mūsų „klasikinės“ ekonomikos dėsniai – atbuli.

Visų Galų Ekspertas Augustinas,
specialiai www.lietuvosvalstybe.lt iš Kunkojų