Prognozuojama, kad šiemet 100 dirbančiųjų turės išlaikyti 53 vaikus ir pensininkus - nuo 2016-ųjų šis skaičius kasmet paauga po 1 žmogų. Analitikai kol kas teigia, kad pavojaus varpais skambinti dar nereikia, tačiau būtina užtikrinti, jog vis daugiau pensininkų liktų darbo rinkoje.

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, iki 2026 metų pensininkų skaičius Lietuvoje beveik nesikeis, tad dar yra laiko pertvarkyti darbo rinką.

„Jeigu tęsis emigracija ir mes nesugebėsime pensininkų įtraukti į darbo rinką, tada dirbančiųjų skaičius ženkliai pradės mažėti. Pagal skaičiavimus, po 2026 metų gali net po 2 procentus per metus pradėti mažėti dirbančiųjų“, - Eltai sakė Ž. Mauricas.

Tokiu atveju pradės mažėti pensijos, nes nepakaks darbuotojų, kurie jas suneštų. Taip pat kyla rizika, kad darbuotojams tektų mokėti didesnius mokesčius, taip užtikrinant, kad pensijos nemažėtų.

Tačiau, pasak ekonomisto, pavyzdžiui, Skandinavijoje vyresni darbuotojai sėkmingai įtraukiami į darbo rinką.

„Ekonomikai augant, pavyzdžiui, Skandinavijoje, yra labai daug dirbančių pensininkų. Daugiau net nei Lietuvoje, ir didžioji dalis jų dirba savo noru. Turi pensijas, bet ir dirba. Tai, pavyzdžiui, tokie žmonės yra žymiai mažesnė našta ekonomikai“, - teigė Ž. Mauricas.

Be to, pasak jo, ekonomikoje lieka vis mažiau darbų, kur reikia fizinės jėgos, vis daugiau orientuojamasi į paslaugų sektorių, tad pensijos sulaukę žmonės gali dirbti šiame sektoriuje, net jeigu dirbtų nepilnu etatu.

Tačiau tam, kad pasikeistų darbo rinka, turi pasikeisti ir visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus, mano ekonomistas.

Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad vien įtraukti vyresnius darbuotojus į darbo rinką nepakaks. Anot jo, problema yra kompleksinė - susijusi tiek su gyventojų sveikata, tiek su verslo požiūriu į vyresnius darbuotojus.

R. Lazutkos vertinimu, viena vertus, jeigu ims stipriai stigti darbo jėgos, dar labiau išaugs atlyginimai ir tuomet į darbo rinką įsitrauks studentai, galbūt ir pensininkai. Tačiau, pasak jo, būtina atsikratyti stereotipų.

„Verslas turėtų prisitaikyti tuos vyresnio amžiaus žmones priimti ir nediskriminuoti, kaip dabar yra įprasta, ypač kai žmogus ieško naujos darbo vietos. Taip pat, tarkime, vadybą personalo pritaikyti prie vyresnio amžiaus žmonių, todėl kad vienaip vadovauti reikia jauniems žmonėms, kitaip vyresniems“, - Eltai teigė R. Lazutka.

Kita vertus, dabartinė vyresnių žmonių sveikatos situacija yra bloga, todėl jie vyresniame amžiuje nebepajėgia dirbti. Anot R. Lazutkos, prieš siekiant įtraukti žmones į darbo rinką, būtina imtis pertvarkos, kad jie apskritai pajėgtų dirbti.

„Atskirai yra skaičiuojama sveiko gyvenimo trukmė, iki kokio amžiaus vidutiniškai žmonės gyvena, kol jie įgyja neįgalumą arba kažkokių rimtesnių lėtinių ligų, kurios trukdo dirbti. Tai čia yra valstybės pareiga daugiau dėmesio skirti sveikatos apsaugai ir sveikam gyvenimo būdui, kad tie gyventojai būtų gerokai sveikesni ir tada jie bus pajėgūs dirbti“, - tikino R. Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl pensijų reformos konsultavęs danų ekspertas Olė Beieras Sroensenas praėjusią savaitę žurnalistams taip pat teigė, kad pensinį amžių reikėtų ilginti.

„Tokiu atveju sumažinama našta jauniems darbuotojams“, - tikino jis.

Statistikos departamento teigimu, nepalankią demografinę situaciją Lietuvoje daugiausia lemia emigracija. Pernai šalyje gyventojų sumažėjo 37,8 tūkst. (1,3 proc.) iki 2,81 mln. gyventojų. Iš viso 2017 metais emigravo 57,2 tūkst. gyventojų (13,8 proc. daugiau nei 2016 metais), o pusė jų buvo darbingi 20-29 metų žmonės.