Iš šios Iljičiovsko keltų stoties 2003-aisiais išvyko pirmasis „Vikingas“ per Minską į Klaipėdą. Tuomet pajudėjo 30 vagonų.
Specialistų teigimu, „Vikingu“ kroviniai gabenami greičiau, saugiau, maždaug perpus pigiau, o 1700 kilometrų atstumas įveikiamas per dvi paras, tačiau traukinys į Klaipėdą iš Iljičiovsko pajuda retai.
„Manau, kad yra didelė konkurencija, nes ir automobilių vežėjai krovinius gabena labai greitai. Antra priežastis – nėra daug krovinio, kad užpildytų traukinį, ir trečia – trūksta informacijos apie traukinio galimybes“, – sako Vasilijus Jakimovas, kompanijos „Iljičovskvneštrans“ valdybos pirmininko pavaduotojas.
Pernai iš Klaipėdos į Ukrainą gabenta kiek daugiau nei tūkstantis konteinerių, o iš Ukrainos „Vikingu“ Klaipėdos nepasiekė nė vienas.
Šiemet per pirmąjį pusmetį į Klaipėdą vežta daugiau nei šimtas konteinerių. Odesos uosto vadovai sako, kad pagrindinė problema – ilgai trunkančios muitinės procedūros.
„Krovinio savininkai skundžiasi, kad pasienyje užtrunka apie 4 valandas. Uoste irgi panašiai tiek. Tai, aišku, labai ilgai. Remiantis Europos patirtimi, muitinės procedūra turėtų trukti ne ilgiau kaip pusvalandį“, – teigia Mihailas Šapošnikovas, Odesos jūrų prekybos uosto atstovas.
Ukrainoje rengiamas įstatymas, kuris supaprastintų sienos kirtimo procedūras ir sudarytų palankesnes sąlygas vežti konteinerius. Tikimasi, kad dėl to atsiras daugiau krovinių.
„Labiau matyčiau to traukinio naudą ne tranzitui visame maršrute, o atskirų valstybių importo-eksporto poreikiams tenkinti. Didžiąja dalimi tai būtų prekyba tarp Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos“, – mano Artūras Drungilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius.
Konteinerių traukinys jungia tris valstybes, kuriose iš viso gyvena beveik 60 mln. gyventojų. Laukiama, kad kylant ekonomikai prekių vartojimas augs, todėl augs ir jų gabenimas konteineriais.

Marija Gabrienė
LTV „Panorama“
www.lvcom.eu