Ši amžiaus riba pasirinkta dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodeksą vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius, o praktikoje pasitaiko atvejų, kai kūdikis miršta nesukakęs trijų mėnesių, tačiau tėvai dar nespėja įregistruoti jo gimimo.
Taip pat numatyta nustatyti teisinį pagrindą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų skirti laidojimo pašalpą tais atvejais, kai mirusio asmens gyvenamoji vieta teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo deklaruota Lietuvoje.
Tokioms nuostatoms trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojantis Paramos mirties atveju įstatymas nustato, jog laidojimo pašalpa mokama asmenims, laidojantiems mirusį Lietuvoje nuolat gyvenusį asmenį - tą, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvoje, o neturinčio gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai mirusių asmenų gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių - dažniausiai dėl senatvės, sveikatos sutrikimų, ligų, ankstyvos kūdikio mirties ir pan.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad tai nepaneigtų dabartinio galiojančio teisinio reguliavimo, bet jį papildytų, nes nustatytų išimtis ir taip suteiktų daugiau aiškumo.
Galiausiai siūloma, kad laidojimo pašalpa būtų skiriama ir mirus trečiųjų šalių piliečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kurie dirba Lietuvoje arba dirbo ne trumpiau kaip 6 mėnesius bei yra įregistruoti bedarbiais, taip sudarant vienodas su valstybės narės piliečiais sąlygas gauti paramą mirties atveju bei užtikrinant Europos Sąjungos teisės aktų suderinamumą su nacionaline teise.
Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimo projektas suderintas su suinteresuotomis institucijomis, jis bus teikiamas Vyriausybei.
Pernai laidojimo pašalpą gavo 40,2 tūkst. asmenų, šiai pašalpai mokėti skirta 41,8 mln. litų.
