Įstatymo projekte siūloma Kainų komisijai prieš nustatant kainas vertinti investicijų pagrįstumą bei įtaką kainų augimui, nustatyti vandens kainos galiojimo terminą – 12 mėnesių, t .y. kainas peržiūrėti kasmet, o ne kas kelerius metus, kaip yra dabar. Dabar kainas trejiems metams nustato savivaldybės, o kainas leidžiama peržiūrėti, tik kai paslaugų kaina didėja 20–80 procentų.
Siūloma, kad kainos būtų apskaičiuotos pagal faktines sąnaudas ir investicijas, bet ne planuojamos. Tokiu būdu, planuojamos Europos Sąjungos fondų lėšos ir investicijos neturės didinti vandens paslaugų kainų. Šiuo metu už ES lėšas sukurtas turtas didina kainą, kadangi sukurtas turtas už beveik 3 mlrd. litų išlaikomas iš vartotojų ir abonentų mokamų mokesčių už paslaugas.
Vandens tiekėjams turėtų būti pavesta vykdyti sąnaudų atskyrimą. Tai parodys tikrąsias sąnaudas, susijusias su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla ir padės užtikrinti kryžminio subsidijavimo prevenciją (kai kitos vandens tiekėjo vykdomos veiklos nebus finansuojamos iš vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo gautų pajamų).
Skirti ES paramą vandens tiekėjams siūloma ne tik plėtrai, bet ir infrastruktūros renovacijai. Tai padės mažinti vandens tiekėjų patiriamus nuostolius, mažins patiriamas sąnaudas, atitinkamai mažės paslaugos kaina, didės vandens tiekėjų efektyvumas.
Ministro Pirmininko tarnybos pranešimas
