Baltijos valstybė, kuri nori pereiti prie kitos valiutos 2015 metais, sumažins savo fiskalinį deficitą per ateinančius dvejus metus, padidindama galimybes atitikti Mastrichto biudžeto tvarumo kriterijų, interviu sakė D. Grybauskaitė.
"Tiek mūsų prognozės, tiek Europos Komisijos vertinimai rodo tvarų augimą ir nuoseklų biudžeto deficito mažinimą 2014-2015 metais", - teigė D. Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, "labai tikėtina", kad 3 mln. gyventojų turinti valstybė taps 19-ąja euro zonos nare 2015 metais.
"Bloomberg" rašo, kad Lietuvai, norinčiai sekti Latvijos ir Estijos pavyzdžiu ir įsivesti eurą, prieš 7 metus nepavyko įvesti bendros valiutos, nes vartotojų kainos augo per greitai. Be infliacijos kriterijaus, šalys kandidatės turi atitikti ir kitus kriterijus - biudžeto deficito, valstybės skolos, ilgalaikių paskolų palūkanų normos, valiutos kurso stabilumo ir tvarumo, kas užtikrintų, kad ir po euro įvedimo šalys tenkins konvergencijos reikalavimus.
Europos Komisijos paskaičiavimais, Lietuvos biudžeto deficitas sumažės iki 2,5 proc. kitais metais ir iki 1,9 proc. 2015 metais. Šiais metais prognozuojamas 3 proc. biudžeto deficitas - didžiausias leistinas euro įvedimui.
Estija prisijungė prie valiutos bloko 2011 metais, o Latvija turėtų tapti jo 18-ąja nare sausio 1 dieną.
