Tokį Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo projektą parlamentarų grupės vardu Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys profesorius Povilas Gylys.
Dabar galiojantis Pensijų sistemos reformos įstatymas numato, jog jau nuo 2014 m. sausio 1 d. antroji pensijų sistemos pakopa taps kompleksine, kai pensijų įmokos bus pervedamos ne tik iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, bet ir bus pervedama papildoma savanoriška asmens įmoka bei papildoma valstybės įmoka.
"Ši nuostata yra akivaizdžiai ydinga, kadangi valstybė nėra finansiškai pasirengusi prisiimti minėtus įsipareigojimus ir už trinarės formulės įvedimą pasirinkusius asmenis pervedinėti įmokas į jų pensijų sąskaitas. Valstybės kontrolė pažymi, jog, siekdama subalansuoti finansinę šalies padėtį, Lietuva privalo užtikrinti finansavimo tvarumą, t.y. valstybės skolos didinimas tam, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai, kurių realiai neįmanoma įvykdyti, nėra protingas ir pagrįstas. O šie įsipareigojimai, deja, gali būti įvykdomi tik valstybei papildomai skolinantis", - sako P. Gylys.
Pensijų sistemos reformos įstatyme nustatytas pereinamasis laikotarpis asmenims apsispręsti, ar jie nori toliau dalyvauti pensijų sistemos antrojoje pakopoje su papildoma pensijų įmoka, akivaizdžiai parodė, pasak P. Gylio, kad šis laikotarpis - tai tik formaliai nustatyti rėmai, į kuriuos turėjo būti sutalpinti visi, kurie nežino, ką daryti, bet turi priimti kažkokį sprendimą.
"Tačiau asmenys, net ir priimdami vienokį ar kitokį sprendimą, ne visais atvejais buvo užtikrinti to sprendimo teisingumu ir nauda ateityje. Dar vienas abejonių keliantis aspektas šioje sistemoje yra tai, kad didelė dalis asmenų, jau išreiškusių savo nuomonę dėl tolesnio dalyvavimo antrojoje pensijų sistemos pakopoje, pasirinkdami trinarę formulę, visai neturi pajamų", - sako projektą pasiūlę Seimo nariai.
Pasak P. Gylio, siūlomos naujos nuostatos leistų 2014 metais sutaupyti 225 milijonus litų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir 90 milijonų litų - iš valstybės biudžeto lėšų.
"Siekiant nepažeisti pensijų sistemos antrosios pakopos dalyvių teisėtų lūkesčių, 2014 m. sumažintas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų pervedamas pensijų įmokos procentinis dydis būtų kompensuotas šį dydį padidinus nuo 2 iki 2,5 procentų 2015 m. bei 2016 m. O papildomos pensijų įmokos, mokamos pačių asmenų bei iš valstybės biudžeto, procentinis dydis 2015 m. būtų nustatytas 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip siekiant kompensuoti šių įmokų atidėjimą iki 2015 m., nes 2014 m. ir 2015 m. nustatyta 1 procento dydžio pensijų įmoka, mokama pačių asmenų ir iš valstybės biudžeto", - sako P. Gylys.
Jo nuomone, Lietuvoje antrosios pensijų sistemos pakopos atžvilgiu priimti skuboti sprendimai, neįvertinus nei konkrečios šios pakopos naudos žmonėms, nei finansinės naštos valstybei.
"Antroji pensijų sistemos pakopa mūsų visuomenėje tapo lyg panacėja visiems, kurie nėra užtikrinti savo finansiniais resursais ateityje. Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema yra tam tikra prasme nurašoma, kaip nesugebėsianti užtikrinti orios senatvės, o privatūs pensijų fondai, priešingai, yra išaukštinami ir pristatomi kaip vienintelis patikimas būdas pasirūpinti savo finansine perspektyva. Tačiau valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema yra garantuojama valstybės, net Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog "valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais", o tuo tarpu antroji pensijų sistemos pakopa yra absoliučiai privatus verslas, kuriame didžiausias suinteresuotumas priskirtinas šio verslo savininkams", - sako P. Gylys.
