„Tai yra svarbus nacionalinio lygmens projektas, kuris pagaliau iš kabinetų persikelia į statybvietę. Labai svarbu tai, kad jį vykdo tokio dydžio projektų patirtį turinti valstybės įmonė „Lietuvos energija“. Ji kartu su partneriais užtikrins, kad statybos vyktų sklandžiai ir greitai“, - jėgainės statybvietės atidarymo ceremonijoje kalbėjo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
„Norėdami sumažinti sąvartynų augimą bei sustabdyti jau šiandien vykstantį atliekų tvarkymo brangimą Kauno rajone, privalome ieškoti tvaresnių šių problemų sprendimo būdų. Nėra abejonių, kad laiku pradėjus veikti naujajai Kauno kogeneracinei jėgainei, jos kuriamą ekonominę naudą pajus kiekvienas mūsų rajono gyventojas ir vietos bendruomenės“, - teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
„Valstybės pripažinimas, sėkmingai pritraukti privatūs investuotojai, užsitikrintos palankios finansavimo sąlygos, skaidrus ir viešas projekto valdymas bei kauniečių palaikymas yra veiksniai, leidę mums šiandien pradėti pirmuosius naujosios jėgainės statybos darbus. Juos tikimės užbaigti laiku ir dar 2020 metų pradžioje pradėti jėgainės eksploataciją“, - sakė Kauno kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.
Pasak „Lietuvos energijos“, naujojoje moderniausius aplinkosaugos ir technologinius reikalavimus atitiksiančioje Kauno kogeneracinėje jėgainėje elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos, taip pat vandenvalos įrenginiuose susidarantis nuotėkų dumblas. Jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 megavatus (MW), o šiluminė galia - apie 70 MW. Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkstančių tonų komunalinių ir pramonių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 gigavatvalandžių (GWh) šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos per metus. Jėgainė pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos bei išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą. Naujoje jėgainėje šilumos gamyba būtų pigesnė lyginant su alternatyvomis. Numatoma, kad jėgainė pirmuosius eksploatacinius bandymus pradės 2019 m. rudenį, o komercinė veikla prasidės 2020 m. pradžioje.
Kauno kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklauso 51 proc. Kauno kogeneracinės jėgainės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ - 49 proc. akcijų. Taip pat numatyta, kad iki 5 proc. akcijų gali įsigyti Kauno miesto savivaldybės įmonė.
Šiuo metu Lietuvoje jau veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar planuojamos statyti Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.
Kauno technologijos universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad 2030 metais bendras deginimui tinkamų atliekų kiekis net ir optimistiškiausiu atveju sieks vos 433,8 tūkst. tonų, todėl jėgainėms trūks daugiau nei 180 tūkst. tonų atliekų.
Abejonių dėl jėgainės Kaune statybų yra išreiškę Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto nariai, vertindami prieštaringą informaciją dėl tinkamų deginti atliekų kiekių. Projekto reikalingumu taip pat yra suabejojusi ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Balandį Vyriausybei adresuotame rašte ji teigė, kad šis projektas Lietuvos pramonės įmonėms yra nereikalingas.
Kauno miesto ir rajono bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir gyventojų atstovai yra surinkę per 3 tūkst. parašų ir kreipęsi į valstybės institucijas, prašydami nepritarti Kauno jėgainės projektui.
