„Įmonių lūkesčiai atrodo neblogai, optimizmo yra nemažai. 58 proc. apklaustų įmonių optimistiškai vertina savo ateities perspektyvas, dar 18 proc. – labiau optimistiškai, nei pesimistiškai. Taigi iš esmės trys ketvirtadaliai įmonių perspektyvas vertina optimistiškai. Didmiesčiuose optimizmo yra daugiau, nes čia yra daugiau didelių, sėkmingai veikiančių ir geresnius finansinius rezultatus turinčių įmonių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Anot jo, palyginti su praėjusiais metasi optimizmo šalies įmonėse yra daugiau – pernai optimistiškai savo perspektyvas vertino 45 proc. apklaustų bendrovių, dar 20 proc. jas vertino labiau optimistiškai, nei pesimistiškai.

„Nepaisant to, kad įmonių lūkesčiai pagerėjo, mums didelį susirūpinimą kelia tai, kad į plėtrą ketinančių investuoti įmonių skaičius vis dar yra pakankamai žemas. Šiemet 54 proc. visų įmonių atsakė, kad ketina investuoti į plėtrą, o pernai šis rodiklis buvo 60 proc.“, – kalbėjo R. Grajauskas.

Pasak jo, apklausoje įmonės nurodė, kad joms investuoti trukdo per didelė biurokratinė našta, mokesčiai verslui ir darbo jėgai, nepakankamas Lietuvos ekonomikos augimas, darbo jėgos trūkumas ir auganti infliacija.

„Verslas turi investuoti daugiau, nes tai yra augimo pagrindas. Kitas dalykas, reikia žiūrėti, kur investuojama. Du trečdaliai visos ES paramos keliauja į statybas, paramą gali gauti viešojo sektoriaus ir švietimo įstaigos, tačiau ji investuojama į plytas, pastatų pastatymą, gražinimą. Į inovacijas investuojame per mažai, esame vieni iš autsaiderių pagal verslo investicijas į mokslo ir tyrimų plėtrą“, – sakė „Danske Bank“ ekonomistas.

R. Grajausko teigimu, šiuo metu egzistuojanti mokestinė aplinka įmones skatina daugiau vartoti, o ne investuoti.

„Mokestinės paskatos orientuotos į tai, kad būtų išmokami dividenai, o ne lėšos skiriamos darbo santykiams ar investicijoms. Vartojant įmonės vardu nesumokami trys mokesčiai: PVM, GPM ir pelno mokestis, tai yra didelė problema viešiesiems finansams. Dėl neveiksnumo ir kontrolės trūkumo įmonės yra linkusios naudotis tomis spragomis ir dėl to linkstama daugiau vartoti, o ne investuoti“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, noras išmokėti dividendus, o ne investuoti gali būti siejamas ir su įmonių akcininkų ir vadovų mentalitetu.

„Tai mažiau susiję su išoriniais veiksniais, tai daugiau susiję su mūsų požiūrių, nusiteikimu. Techninius veiksnius galima greitai pakeistai, o požiūri pakeisti yra sudėtingiausia. (...) Šiandien per mažai turime gerų vadybininkų, kurie suprastų šias problemas, kurie įtikintų savo akcininkus, kad reikia investuoti, o ne nusipirkti geresnį automobilį ar kitais būdais vartoti uždirbtą pelną“, – kalbėjo R. Grajauskas.

„Danske Bank“ užsakymu įmonių apklausą atliko komunikacijos agentūra OMD, jos metu apklausta daugiau nei 400 Lietuvos įmonių.