Pirmą kartą Kauno savivaldybės skirtos paramos siekė daugiau kaip šešiasdešimt verslininkų, daugiausiai jų siūlė verslo projektus. Vienuolika atrinktų projektų gaus po dešimt tūkstančių litų paramos, dėl vieno taryba kol kas abejoja. „Pagrindiniai kriterijai – aktualumas, perspektyvumas, naujų darbo vietų sukūrimo galimybės, nauda Kauno miestui, inovatyvumas“, – pagal tai verslo idėjas vertino Kauno savivaldybės Ūkio komiteto pirmininkas Rytis Šatkauskas.
Už savivaldybės skirtus pinigus – iš viso 120 tūkst. litų – verslininkai ketina kurti šildymo katilus, elektronius meniu, pirks molio presus kokliams gaminti ar kurs rūbų kolekcijas su Kauno simbolika.
„Teko lankytis užsienyje, matyti, kiek ten daug įvairiausios pasiūlos turistams. Čia to neturime. Todėl itr kilo idėja sukurti labai gerą produktą, kurį turistas galėtų nusipirkti ir išsivežti į užsienį“, – sakė mados galerijos savininkė Ingrida Žitkuvienė.
Anot verslininkų atstovo, jie ne vienerius metus ragino Kauno valdžią paremti smulkųjų ir vidutinį verslą, kaip tai daro ne vienas miestas. Tačiau esą būtų geriau, kad savivaldybė, kaip kad pavyzdžiui, Vilniaus, paremtų visas naujas įmones steigiančius verslininkus, o ne tik tuos, kuriuos pati atrinko.
Kauno verslo informacijos centro „Verslininkų namai“ direktorius Donato Žiogo tegimu, reikėtų finansuoti kuo daugiau įmonių, nors joms skiriant ir mažiau lėšų. Jo manymu, šįkart Kauno savivaldybės tikslas buvo skatinti įmonių inovatyvumą, o tokių idėjų nėra itin daug.
Kaip panaudojo savivaldybės lėšas, verslininkai turės atsiskaityti po metų. Kitąmet savivaldybė tokius konkursus ketina skelbti du kartus ir jiems skirti apie 300 tūkstančių litų.
