Dokumente numatoma, kad jis bus įgyvendintas vadovaujantis „geros valios, sąžiningumo, pasitikėjimo ir konstruktyvaus dialogo principais“, o dėl algų kėlimo žadamas dar vienas atskiras susitarimas.
„Susitariame (...) atsižvelgiant į ekonomikos augimą, didinti darbuotojų darbo užmokestį (...), mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams. Nedidinti bendros mokestinės naštos verslui“, - rašoma susitarime.
Dokumente numatoma, kad bus siekiama ir dar vieno atskiro susitarimo „mainais į darbdavių įsipareigojimą didinti darbo užmokestį, mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą“.
Pagal susitarimą, iki kitų metų pabaigos bus parengtos šakos ar teritorinės kolektyvinės sutartys, kur veikia darbdavių organizacijos ir profsąjungos, o 2019 metais bus pradėtos derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
Susitarimą pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis bei dar penkių organizacijų vadovai.
Susitarimu dėl šalies pažangai būtinų reformu vadinamas dokumentas numato „viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus optimizavimą“ ir nuoseklų viešųjų bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumo didinimą
Jame rašoma, kad kitų metų pirmąjį pusmetį Seimui bus pateikti įstatymų projektai, kad viešuosiuose pirkimuose būtų atsižvelgiama ir į įmonėse mokamą atlyginimą.
Susitarimo šalys įsipareigojo skatinti darbuotojus tapti profesinių sąjungų nariais, sudarant galimybę skirti dalį narių sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms, verslo atstovus - vienytis verslo organizacijose.
Susitarime numatoma skatinti „pozityvią nuomonę apie verslą“ ir užtikrinti subalansuotą trečiųjų šalių darbo jėgos patekimą į Lietuvos darbo rinką, optimizuoti imigracijos formalumų tvarkymo terminus bei procedūras.