Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma sako, kad Vyriausybės siūlymai grąžinti neišmokėtą pensijų dalį, atstatyti pensijas į buvusį lygį, pirmus metus nebausti pradedančiųjų verslininkų yra nepriešrinkiminiai, objektyvūs ir subrandinti sprendimai. Pasak jo, kai kurie pernelyg kuklūs. Pavyzdžiui siūlomos minimalios algos didinimas turėtų būti ženklesnis.
„Trišalė taryba spręs ir aš tikiuosi, kad vyriausybės atstovai nebus užsispyrę ir kad bus įmanoma sutarti, jog alga būtų 900 Lt ir ne nuo metų vidurio, bet nuo sausio 1 d.“, – kalbėjo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys J. Razma.
Seimo opozicijos atstovas Algirdas Butkevičius tikina, kad tokius valdančiosios daugumos siūlymus girdime ne atsitiktinai, o artėjant rinkimams.
„Vyriausybė paskleidė pažadą, kad mėnesinę minimalią algą didins nuo kitų metų liepos 1 dienos 50 Lt. Tai čia yra pasityčiojimas iš žmonių. Tikriausiai dėl artėjančių rinkimų. Šiaip ar taip minimali mėnesinė alga turėjo būti didinama jau šiais metais nuo liepos 1 d. 100 Lt. O kitais metais – dar 100 Lt“, – sakė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys A. Butgevičius.
Finansų analitikai taip pat stebisi, kodėl būtent dabar nuspręsta didinti minimalią algą. Pavyzdžiui Latvijoje ir Estijoje tam užteko rezervų net per sunkmetį.
Finansų analitikas Gitanas Nausėda priminė, kad šiuo metu minimali mėnesio alga litais Estijoje yra 960 Lt,o Latvijoje – 974 Lt. O tai, anot jo, šalis, kuri negali pasigirti geresne nei Lietuvos ekonomine situacija. Lietuvoje šiuo metu mėnesio alga yra 800 Lt, t. y. pusantro šimto mažesnė. Finanasų analitikas pabrėžė, kad tokia Estijoje ir Latvijoje esanti minimali alga buvo taikoma ir per krizės laikotarpį, nors šis toli gražu nebuvo lengvas ir mūsų šiauriniams kaimynams.
Pasak finansų ekspertų, vyriausybė, jei galėtų, ir toliau nedidintų minimalios algos.
Jie nedarytų to, jeigu jų nespaustų profsąjungos. Nes tai – tiesiog, švelniai tariant, derybos. O prieš rinkimus profsąjungos ypač dažnai naudoja spaudimą. Juk pačios profsąjungos –labai rimta rinkiminė, politinė jėga“, – kalbėjo Vilniaus universiteto docentė dr. Guoda Azguridienė.
Apžvalgininkas Rimvydas Valatka tvirtina, kad vyriausybei turėtų rūpėti kaip toliau mažinti valstybės bei „Sodros“ išlaidas. Mat tuo metu kai būtų atstatytos pensijos į ikikrizinį lygį, „Sodros“ skola sieks vienuolika milijardų litų.
Sodra bus pastaruosius 11 mėnesių mokėjusi pensijas ne iš savų pinigų – iš pinigų, kurių nėra, kuriuos turės kažkaip padengti ateityje. Mano arba jūsų amžiaus pensininkai apskritai pensijų negaus arba gaus daug mažesnes negu dabar. Be to, ekonomika – stoja. Bet kuris žmogus, kuris moka skaičiuoti bent iki 100-o, suprastų, kad šiuo metu jokių išlaidų didinti negalima. Galima mažinti, mažinti ir dar kartą mažinti. Bet kadangi mūsų politikai gyvena dramblio kaulo bokšte ir tikisi jame likti dar vienai kadencijai, jie lošia iš visų mūsų ateities. Kuo tai gali baigtis puikiai rodo Graikijos pavyzdys. 10 milijonų gyventojų turinti šalis turi 340 milijardų eurų skolos. Tai toks elgesys, dovanėlė gražia rinkimų proga, anksčiau ar vėliau ir Lietuva atsidurs tokioje situacijoje“, – aiškina politikos apžvalgininkas R. Valatka.
Socialdemokratų lyderis A. Butkevičius teigia, kad prieš praėjusius rinkimus jų partija taip pat stengėsi būti dosni rinkėjams ir iš to neišėjo nieko gera, nes „populizmas neveikia visuomenės, visuomenė yra išmintinga, suprantanti ir tokių apgaulių ji nemėgsta“.
Nors politikai ir politikos apžvalgininkai tikina, kad bandymai nupirkti rinkėjus ne būtinai padeda laimėti rinkimus, tik po jų sužinosime, ar tai padėjo dabartiniams valdantiesiems.
„Kalbant apie buvusio pensijų lygio atstatymą, reikia suvokti, kad mes neturime šiltos jūros, šiltų gražių salų ir maisto, kuris ilgiau žemėje auga, todėl pasekmės bus labai blogos. O dėl minimalios algos man atrodo, kad didesnės minimalios algos reguliavimas yra komunistinis palikimas. Tokiose šalyse kaip Austrija, Vokietija tokio dalyko apskritai nėra. Nėra jo ir Skandinavijos šalyse, kur mūsiškiai taip mėgsta dairytis. Puikiai žinome, kad būtent tose šalyse žmonės kažkodėl gauna didesnes algas negu tose šalyse, kur yra minimali alga. Žodžiu, 50 Lt didesnė ar mažesnė alga didelės įtakos neturi, nes iš esmės dauguma tų darbuotojų, kurie išvažiuoja į Londoną uždarbiauti, čia dirba ne už minimalią algą. Tai yra ne dovana, o greičiau rinkimų triukas. Tai būdas, kaip padidinti biudžetą valstybės, negaminant daugiau, neprekiaujant, neparduodant daugiau ir neteikiant paslaugų“, – dėstė politikos apžvalgininkas R. Valatka.
„Nemanyčiau, kad Lietuvos piliečiai yra tokie kvaili, kad juos būtų galima taip priversti balsuoti už tam tikrą partiją. Dauguma piliečių yra apsisprendę, už ką jie balsuos ir ar apskritai dalyvaus rinkimuose. Politinis žaidimas vyksta dėl tų, kuriuos galima nupirkti už butelį degtinės. Politikai galvoja ne apie 70 proc. normalių žmonių, bet apie tuos žmones, kurie nesilaiko nei jokių taisyklių, įstatymų, neturi vertybių. Politikai šitaip elgdamiesi tarsi rodo visuomenei, kad geriau sukčiauti. Lyg padorus žmogus šiai valdžiai būtų nesvarbus, nevertas dėmesio. Man norėtųsi, kad vadžia nustotų kreipti dėmesį į 10–20 proc. atsilikėlių, piktų, nepakančių žmonių, o pradėtų galvoti apie tuos, kurie dirba, uždirba, ir ant kurių pečių likosi ir laikysis Lietuva“, – samprotavo R. Valatka.
Gintaras Nausėda taip pat neigiamai vertina tokius pažadus: „šis pensijų atstatymo pasiūlymas tikrai turės vienareikšmiškai neigiamos įtakos biudžeto deficitui. Jo kaina gali būti vertinama 600 ar 700 milijonų litų“.
Algirdas Igorius
LTV „Savaitė“
