"Mes kalbame apie istorinę galimybę Europai ir toms šalims pasistūmėti arčiau viena kitos, ir tai yra labai svarbu. Mes esame pasirengę pasirašyti ir parafuoti laisvosios prekybos sutartis su Moldova ir Gruzija, priartėjome visiškai arti prie galimybės pasirašyti (tokią sutartį) su Ukraina. Nors tam tikrų namų darbų dar lieka, mėnuo laiko nėra daug, bet girdime, kad (Ukrainos parlamentas. - ELTA) Rada balsuos dėl reikiamų įstatymų, ypač Tymošenko sprendimų plotmėje", - sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad valdančioji Ukrainos Regionų partija pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuris numato laikiną paleidimą tų kalinių, kurių neįmanoma pagydyti tėvynėje. Tai leistų opozicijos lyderei Julijai Tymošenko pasinaudoti Vokietijos pasiūlymu atvykti gydytis į Berlyną.
Prezidentė pažymėjo, kad lapkričio gale vyksiantis Vilniaus viršūnių susitikimas ES Rytų partnerėms gali reikšti didžiulį istorinį žingsnį į priekį integruojantis į europines struktūras ir pačią Europą.
Per EVT, pasak valstybės vadovės, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad prieš "Rytų partnerystės susitikimą visos Rytų partnerės ir kai kurios ES šalys narės, taip pat ir Lietuva, jaučia beprecedentį spaudimą iš kitų kaimynų, kurie nelabai patenkinti šiuo procesu".
"Dvidešimt pirmajame amžiuje neįmanoma net buvo įsivaizduoti, kad tokios necivilizuotos tiek prekybos, tiek kibernetinių atakų, tiek kitos priemonės, iki energetinio spaudimo, galėjo būti naudojamos", - sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvos Prezidentė pažymėjo, kad su problemomis susidūrė ne tik Lietuva, kuriai buvo sutrikdytas pieno produktų importas, Gruzija, Moldova, Ukraina irgi patyrė įvairių prekybos sutrikimų. Buvo šokolado, vyno importo į Rusiją sutrikimų.
Pasak Lietuvos vadovės, tokios politinės priemonės dar labiau suvienijo visų ES šalių narių nuomonę, kad "būtina tiek Ukrainai, tiek kitoms šalims padėti, kas beįvyktų, kad jos galėtų laisvai pačios apsispręsti, kur link juda ir su kuo ir kaip nori bendrauti ateityje."
"Mes, lietuviai, turime patirties, kaip atlaikyti tokius spaudimus, ir manau, kad tai suvienija mūsų apsisprendimą ir rodo, kad laisvė negali būti įkainojama. Ko gero, tai, kad Rusija panaudojo panašias priemones prieš daugelį valstybių, suvienijo Europą ir atvėrė daugeliui europinių valstybių akis", - sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvos valstybės vadovė didžiausiu pasiekimu šioje situacijoje laiko tai, kad problema buvo išviešinta tarptautinėje erdvėje. Per Pasaulio prekybos organizacijos Prekybos prekėmis tarybą Ženevoje šį klausimą kėlė ne tik ES, bet ir JAV.
"Tai negali būti priimtina XXI amžiuje kaip bendravimo priemonės - tiek ekonomine, tiek politine prasme", - sakė D. Grybauskaitė.