"Klausimas - ar etiška aukščiausiems šalies pareigūnams, taip pat ir teisėjams, spręsti klausimą dėl savo arba savo kolegų algų, kada neišspręsti sisteminiai klausimai dėl sumažintų atlyginimų grąžinimo? Bet yra kaip yra, tenka apgailestauti, kad sąmoningumo trūksta. (...) Lygiai taip pat elgiasi ir valstybės kontrolės aukščiausieji pareigūnai. Taip, jie turi teisę prisiteisti (negautas pajamas. - ELTA), bet vis dėlto tie žmonės, kurie yra deleguojami, renkami ir jų veiklos sferą apibrėžia net Konstitucija, (...) manau, kad neturėtų taip elgtis, tai tiesiog neetiška ir nepadoru kitų paprastų žmonių atžvilgiu", - trečiadienį "Žinių radijui" sakė Seimo Pirmininkė.

Paklausta, ar remiantis šia analogija, etiškai elgiasi patys politikai, kurių atlyginimai nuo kitų metų taip pat augs, L. Graužinienė tikino, kad jie šiuo atveju yra tik vykdytojai.

"Nereikia spekuliuoti, nereikia kiršinti visuomenės. Ne vien tik politikams kils atlyginimai nuo sausio mėnesio, ir jie ne kils, o bus atstatomi ir dar ne pilna apimtimi. (...) Atlyginimai atstatomi visai grupei pareigybių, kurios patenka po būtent tuo įstatymu", - sakė Seimo Pirmininkė.

ELTA primena, kad šių metų liepos 1 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Nutarime pažymima, kad tai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, o teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas - ir teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui.

Kitų metų biudžete sunkmečiu sumažintiems biudžetininkų atlyginimams atkurti numatoma skirti maždaug 250 mln. litų.