Klaipėdos atstovas teigia, kad bendrasis planas yra rengiamas 10-čiai metų - per šį laikotarpį miestas išorinio uosto plėtros nenumato. Vis dėlto jis sutinka, kad Vyriausybės lygiu rengiamas Klaipėdos uosto bendrasis planas, kuriame numatytas išorinis uostas, turi viršenybę prieš miesto sprendimus, todėl nesutarimus bus bandoma spręsti derybose.
Tuo metu Klaipėdos uosto vadovas sako, kad miesto planuojama uosto teritorijos pertvarka, vadinamoji konversija, kai dalis uosto teritorijos būtų atlaisvinta kitai, su uostu nesusijusiai veiklai, yra neįmanoma, prieš tai nesuderinus jos su uostu ir jo naudotojais.
Miestas išorinio uosto artimiausią dešimtmetį nemato
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas BNS teigė, kad penktadienį miesto taryba spręs, ar pritarti administracijos pasiūlytam bendrojo plano koncepcijos variantui, per ateinantį dešimtmetį nenumatančiam išorinio uosto.
„Vienas iš pagrindinių argumentų, kad antras variantas yra labiausiai subalansuotas, jis geriausiai atspindi miesto ir uosto poreikius. Šiame variante mes paliekame galimybę uostui augti iki 129 mln. tonų per metus (šiuo metu Klaipėdos uostas perkrauna apie 40 mln. tonų - BNS). (...) Yra numatyti infrastruktūros koridoriai, kurie turi mažiausią įtaką rekreacinei miesto aplinkai. Miestas siūlo tokį plėtimosi variantą, kuris leistų uostui triskart padidinti krovos darbus, o Klaipėdos miestui būtų išsaugoma geresnė gyvenamoji aplinka šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse“, - BNS sakė S.Budinas.
Birželio viduryje Susisiekimo ministerija pritarė Klaipėdos uosto plėtros bendrojo plano koncepcijai, numatančiai maksimalią uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje miesto dalyje, įskaitant išorinio uosto statybą Melnragėje. Šiai plėtrai dar turi pritarti Vyriausybė.
S.Budinas teigė, kad miestui patvirtinus kitokią uosto plėtros koncepciją, reikės ieškoti sutarimo su centrine valdžia. Vis dėlto jis pažymėjo, kad Vyriausybės sprendimas bus galutinis.
„Šitas mūsų sprendimas tikrai neužkerta kelio, kad po 10 metų galėtų atsirasti (išorinis uostas - BNS). Mes kalbame tik apie bendrąjį planą, kuris bus ruošiamas 10-čiai metų. (...) Žiūrint pagal įstatymą, pagal teritorijų planavimą, Vyriausybės inicijuotas bendrasis planas turi viršenybę prieš miesto bendrąjį planą“, - aiškino uostamiesčio administracijos vadovas.
Siekia atlaisvinti uosto žemes
Minėto bendrojo plano koncepcijos variante taip pat numatyta vadinamoji uosto teritorijos konversija - šalia miesto centro esančias uosto teritorijas atlaisvinti kitai, su uostu nesusijusiai veiklai. Miesto valdžios planuose - su „Memelio miesto“ teritorija besiribojantys sklypai, kuriuose šiuo metu veikia Vakarų laivų gamyklos (VLG) grupei priklausanti Vakarų Baltijos laivų statykla bei dalis „Klasco“ teritorijos.
S.Budinas tikina, kad konversija vyktų, tik turint uosto direkcijos bei įmonių pritarimą.
„Mes šitas konversijas nurodome kaip galimybę, o ne kaip būtinybę. Galiu pasakyti, kad jei nėra iš teritorijos savininko ar naudotojo noro, miestas tikrai neturės galimybės pakeisti. Niekas nežino, kokie gali būti pokyčiai per 10 metų. Turime „Memelio miesto“ teritoriją, kuri priklauso SEB banko antrinei įmonei „Litectus“. Ji dabar ruošia tos teritorijos detalųjį planą ir derasi su potencialiais investuotojais. Pajudėjus darbams, šioje teritorijoje galbūt per 10 metų ir akcininkams, kurie valdo teritorijas, esančias greta „Memelio miesto“, gali atsirasti interesas turėti konversiją ir kažkokią dalį teritorijos pritaikyti kitai veiklai“, - kalbėjo Klaipėdos miesto administracijos direktorius.
Nei VLG, nei „Klasco“ ar ją valdantis koncernas „Achemos grupė“ miesto planų BNS kol kas nekomentavo.
„Su įmonėmis buvo kalbų, ne visos įmonės tai supranta ir čia, mano galva, yra natūralu. Bet aš įsivaizduoju, kad mums pavyks rasti bendrą kalbą ir sprendimą“, - sakė S.Budinas.
Uosto vadovas pasigenda dialogo
Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigia pasigedęs dialogo su miesto valdžia dėl jos planuojamų priimti sprendimų, kurie turės įtakos uosto ir čia veikiančių įmonių veiklai.
„Apie konversiją galima kabėti tada, kai yra galimybė pasiūlyti, į ką konvertuoti. Šiuo atveju matau, kad einama valingu principu. (...) Gaila, kad apie tokią miesto viziją nebuvo diskutuota nei su uosto direkcija, nei su uosto visuoemene. Manau, kad tokiu keliu perspektyva praktiškai yra negalima“, - BNS sakė A.Vaitkus.
Anot jo, tiek „Klasco“, tiek Vakarų Baltijos laivų statykla yra kategoriškai prieš miesto planus.
„Konkrečiai iš „Klasco“ girdime apie galimą teisinį procesą ir jame, kaip mus konsultavo teisininkai, jie („Klasco“ - BNS) vienareikšmiškai laimėtų“, - sakė uosto vadovas.
A.Vaitkus sutiko, kad miesto sprendimas teisiškai neturėtų užkirsti kelio išorinio uosto plėtrai, tačiau pripažino, kad savivaldybės pritarimas direkcijai ir Susisiekimo ministerijai yra „politiškai svarbus“.
Siekia suderinti interesus
Susisiekimo ministerija jau pritarė Klaipėdos uosto parengtam bendrajam planui ir strateginio pasekmių vertinimo ataskaitai, kur numatyta uosto plėtra, įrengiant išorinį uostą. Tuo metu uostamiesčio valdžia vis dar rengia miesto bendrąjį planą.
Kovo pabaigoje Klaipėdoje viešėjęs premjeras Saulius Skvernelis teigė, jog svarstant uosto plėtrą, turi būti suderinti miesto, gyventojų ir uosto interesai. Nesugebėjimą suderinti skirtingus interesus kaip pagrindinę problemą uosto plėtrai tuomet minėjo ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kovą teigė, kad rengiant uosto bendrąjį planą buvo padarytos klaidos, keliančios grėsmę uosto plėtrai ir miesto ateičiai.
