Šiame procese, be bendrovių "Vilniaus šilumos tinklai" ir "Lietuvos energija", dalyvaus ir Vilniaus miesto savivaldybė bei šalies Vyriausybė.
"Norėčiau padėkoti Ministrui Pirmininkui ir jo komandai. Galiu pasakyti, kad tai, ko Vilniaus miestui nepavyko pasiekti su praėjusia Vyriausybe per ketverius metus, su šia Vyriausybe padarėme per mažiau nei keletą mėnesių", - ketvirtadienį Vyriausybėje pareiškė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
1984 m. paleista gamtinėmis dujomis arba mazutu kūrenama VE-3 šiuo metu neatitinka nustatytų taršos reikalavimų, todėl 2016-ųjų pradžioje turi būti uždaryta.
Pasak A. Zuoko, VE-3 šiuo metu yra praktiškai nenaudojama, todėl didesnių problemų perimant šią jėgainę iš sostinės šilumos tinklus nuomojančios bendrovės "Dalkia" nekyla.
"Išankstinį pritarimą iš "Dalkios" ir "Vilniaus energijos" mes turime. Faktiškai trečioji Vilniaus termofikacijos elektrinė šiuo metu nėra naudojama nei elektros, nei šilumos gamybai, išskyrus tik tada, kai yra labai šaltos žiemos, tai yra tik kelios dienos ar kelios savaitės per metus. Mes po atliktos galimybių studijos "išimtume" ją iš sutarties (su "Dalkia" - ELTA). Tokiu būdu tai būtų pagrindas steigti bendrą įmonę su "Lietuvos energija", - aiškino sostinės meras ir pabrėžė, kad VE-3 galimybių studiją numatoma parengti iki metų pabaigos, o bendros įmonės steigimo sutartį pasirašyti 2014-ųjų pradžioje.
A. Zuokui antrino ir Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas.
"Nėra dėl ko ginčytis: VE-3 nuo 2015 metų, kadangi neturi kvotos, yra stabdoma, ji nebedirba. Nuomininkui laikyti turtą, kuris jam netarnauja, neduoda pajamų ir neturi veiklos, turbūt taip pat nėra tikslinga. Turbūt abiejų šalių interesas būtų tą turtą grąžinti savininkui anksčiau numatyto termino", - sakė jis.
Siekiant sumažinti vilniečių sąskaitas už šilumą yra svarstomi du VE-3 likimo scenarijai: ji galėtų būti rekonstruojama į biokurą ir atliekas naudojančią jėgainę arba uždaryta. Antruoju atveju būtų statoma nauja kogeneracinė biokuro ir atliekų elektrinė. Manoma, kad VE-3 modernizavimas atsieitų mažiau nei naujos elektrinės statyba.
Pasak A. Keserausko, atliekant galimybių studiją bus svarstomos net šešios VE-3 pertvarkymo alternatyvos.
Nusprendus pradėti jėgainės konversiją, "Vilniaus šilumos tinklai" perduotų "Lietuvos energijai" VE-3 kaip turtinį įnašą, o ši finansuotų projekto įgyvendinimą. Planuojama, kad projektui būtų skirta ir Europos Sąjungos parama.
"Lietuvos energija" skaičiuoja, kad atnaujinta VE-3 pagamintų daugiau nei 46 proc. Vilniaus miestui reikalingos šilumos, o jos kaina vartotojams sumažėtų apie 20 proc. Elektrinės galingumas siektų 400 MW..
Premjeras Algirdas Butkevičius neatmeta galimybės, kad panašūs projektai galėtų būti vystomi ir kituose šalies miestuose, turinčiuose kogeneracijos galimybę.
