„Manome, kad abipusio pripažinimo principo potencialas turėtų ir galėtų būti geriau išnaudojamas, turint omenyje neabejotiną jo naudą verslui, atsižvelgiant į prisitaikymo išlaidų ir administracinės naštos mažinimą, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šios konferencijos tikslas ir yra pasikeisti nuomonėmis, kokių veiksmų vertėtų imtis, kad abipusio pripažinimo principas veiktų geriau", – sakė ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.
Konferencijoje Europos Komisijos, Europos Parlamento, Lietuvos institucijų, mokslo įstaigų ir verslo atstovai aptars, su kokiomis problemomis susiduriama ES įgyvendindama abipusio pripažinimo principą, pasikeis nuomonėmis, kokių priemonių turi būti imamasi, siekiant pagerinti laisvą prekių, paslaugų, transporto ir žmonių judėjimą ES.
Abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo gerinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai konkurencingumo ir vidaus rinkos darbotvarkės prioritetų. Nepakankamai įgyvendinus šį principą, įmonėms, vykdančioms tarpvalstybinį verslą, didėtų administracinė našta, būtų sunkiau pasiekti rinkas ir prisitaikyti prie tikslinių rinkų sąlygų. Abipusio pripažinimo principo nepaisymas taip pat sukuria kliūtis, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, inovacijoms ir jų plėtrai.
Abipusio pripažinimo principas yra kilęs iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos laisvo prekių judėjimo srityje. Principas reiškia, kad, nesant bendrų ES taisyklių, teisėtai vienoje ES valstybėje narėje pagaminti gaminiai, kurie leidžiami tiekti į rinką toje valstybėje, gali būti be jokių apribojimų tiekiami į kitos ES valstybės narės rinką, net jei tose valstybėse gaminiams taikomi skirtingi reikalavimai.
Ši konferencija – vienas iš Ūkio ministerijos organizuojamų pirmininkavimo ES Tarybai renginių.