Pagrindinis šalies gerovės ir išsivystymo rodiklis yra Bendrasis vidaus produktas (BVP). Vis dėlto kyla klausimas, ar tai tinkamas rodiklis. Visų pirma tai yra bandrosios šalies pajamos, sukurtos per atitinkamą laikotarpį (dažniausiai metus), ir atrodo, jei, kuo daugiau prekių ir paslaugų sukuriama, tuo šalis tampa labiau išsivysčiusi. Vis dėl šis rodiklis turi ne vieną trūkumą.
Nereikėtų pamiršti, kad valstybei daugiau skolinantis pradeda augti BVP, nes šis įsiskolinimas yra įvardijamas kaip investicijos. Taigi, prieš džaugiantis augančiu BVP, reikėtų pirma įsitikinti, ar tai nėra dirbtinis šalies ūkio situacijos gerinimas.
Dažnai analizuojant BVP augimo tempus, pamirštama šešėlinė ekonomika, o joje cirkuliuodamos prekės ir paslaugos taip pat sukuria tam tikrą ekonominę vertę. Taip pat neįvertamos aplinkosaugos problemos, kurios atsiranda vystatantis įvairioms ekonominėms veikloms, žmonių socialinė gėrovė.
Nors apie BVP trūkumus kalbama jau seniai, tačiau jokio kito ekonominio rodiklio, patogaus skaičiavimui, kol kas niekas nepristatė.
Vienas garsiausių rodiklių, kuris parodo šalies gyventojų socialinį pragyvenimo lygį, yra žmogaus socialinės raidos indeksas (angl. Human development index HDI). Nors pastarasis indeksas yra susietas su BVP, tačiau žymiai geriau parodo žmonių gerovę ir visuomenės pažangą. Jam apskaičiuoti reikalinga gyvenimo trukmė, išsilavinimas, raštingumas ir BVP. Pagal atliktus 2010 metų tyrimus Lietuva, remiantis žmogaus socialinės raidos indeksu, patenka į pirmąjį penkiasdešimtuką. Kiti mažiau garsūs indeksai, skirti išmatuoti socialinę gerovę, tokie kaip „Bendrosios nacionalinės laimės“ indeksas, darnios ekonominės gerovės indeksas, parodo, kaip keičiasi žmogaus gyvenimo kokybė atsirandant naujoms technologijoms, greitėjant gyvenimo tempui. Remiantis Europos Komisijos ekonominės veiklos rezultatų ir socialinės pažangos ataskaitomis (Commission on the Measurement of Economic Performance and Social Progress) Vakarų valstybėse auganti ekonomika blogina gyvenimo kokybę.
Kai kada naudojamas „Laimingos planetos“ indeksas (Happy Planet Index), norint nustatyti šalyje gyvenančių asmenų pasitenkinimą pagal naudojamus natūralius gamtos išteklius. Dažniausiai pagal šį indeksą sudarytuose sąrašuose pirmosiomis vietomis dalijasi kapitalizmo nepaliestos šalys, turinčios silpną ekonomiką, tačiau besididžiuodamos gausiais nepaliestos gamtos plotais, bei neapdorotais gamtos ištekliais.
Kiekvienas žmogus skirtingai vertina savo gyvenimo gerovę, todėl būtina ne tik ištirti makroekonominę ir makroekonominę situaciją šalyje, bet atsižvelgti ir į socialinius rodiklius. BVP yra pakankamai geras rodiklis, tačiau reikėtų jį patobulinti, panaikinant minėtus trūkumus ir įtraukiant socialinės gerovės tyrimų rezultatus.

Lina Miklovytė,

specialiai www.lietuvosvalstybe.com