Pasak centrinio banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, dabartinė pensijų sistema yra netvari, nes po 20 metų dirbančių žmonių sumažės nuo 1,7 iki 1,2 mln., todėl vienam jų teks išlaikyti nebe 3, o 6 pensininkus. Tai reiškia, kad mažės pensijos, todėl, anot banko vadovo, pensijų sistemą reikia iš esmės pertvarkyti.
Gyventojams - asmeninės mokesčių sąskaitos
Lietuvos bankas siūlo įteisinti asmenines sąskaitas, kurios būtų susietos su per gyvenimą sumokėtomis įmokomis valstybei ir išmokomis pensijai, nepriklausomai nuo darbo stažo. Valstybė įsipareigotų išmokėti gyventojui lėšas, sukauptas šioje sąskaitoje.
„Mes galvojame, kad asmeninės sąskaitos galėtų eiti kaip priedas prie bazinės pensijos dalies, kitaip sakant, jos pakeistų stažą ir papildomos pensijos priedą. Tai būtų virtuali sąskaita, kurioje matytųsi, kiek žmogus sumokėjo įmokų, kokių išmokų galėtų tikėtis senatvėje“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Vasiliauskas.
Jis aiškino, kad tokią sąskaitą turintis žmogus galėtų matyti, kiek sumokėta mokesčių, kokios pensijos galima tikėtis. Tačiau joje kaupiamos sumos kistų, priklausomai nuo šalies ekonomikos - jai smunkant, smuktų ir suma sąskaitoje.
V. Vasiliausko nuomone, toks modelis galėtų skatinti gyventojus sąžiningai mokėti mokesčius. Tačiau jis nedetalizavo, kaip tai mažintų šešėlį.
„Aš tikrai konkretaus atsakymo neturiu ir spekuliacijomis užsiiminėti nenoriu, bet 25 proc. šešėlio jau yra dugnas, todėl bet kokios priemonės, kurios pagelbėtų skaidrėjimui, yra reikalingos“, - tikino V.Vasiliauskas.
Anot jo, nors asmeninės sąskaitos būtų atsietos nuo darbo stažo, jos neskatintų gyventojų išeiti į pensiją anksčiau, mat pablogėjus ekonomikos būklei, dalis pensijų galėtų smukti: „Aš nerizikuočiau, mano paskata būtų kuo ilgiau likti darbo rinkoje“.
Norima išlaikyti žmones darbe
Anot V.Vasiliausko, blogejant demografinėms tendencijoms, reikia, kad žmonės dirbtų kuo ilgiau, jeigu tik jie nori. Todėl, anot jo, reikia sudaryti lankstesnes sąlygas dirbti ir gauti dalinę pensiją.
„Akivaizdu, visuomenė sensta, jaunų žmonių dalis mažėja, todėl būtina skatinti vyresnio amžiaus žmones kuo ilgiau darbo rinkoje. Be abejo, jeigu jie nori to“, - tikino V.Vasiliauskas.
Bankas siūlo mokėti dalinę pensiją dirbantiems, derinti pensijų išmokas ir darbą ne visą arba visą darbo dieną.
„Tai galėtų būti dalinės pensijos mokėjimas, galimybės dirbti ne visą darbo dieną. Pagrindinis dalykas, kad žmogus, pasiekęs tam tikrą amžiaus ribą, toliau dirbantis, kad pinigų suma jo virtualioje sąskaitoje nemažėtų. Kokia tai galėtų būti paskatų sistema, manau, diskusija yra reikalinga. Ir kuo ilgiau išlaikyti žmogų darbo rinkoje yra būtinybė“, - tikino jis.
Sieks nustatyti tinkamą kaupimą
Lietuvos banko vertinimu, pensijų sistemoje problemų kyla ir dėl to, kad kaupdami privačiai, gyventojai tai daro neteisingai: prisiima per mažas arba per dideles rizikas, be to, kaupia per mažai, dėl to sulaukus pensijos, gauna vienkartinę išmoką, o ne anuitetinę rentą.
Todėl LB siūlo, kad sudarant sutartis su pensijų fondu, jei gyventojai nenorės kitaip, pats fondas pagal jų amžių nustatytų rizikas, kurios žmogui senstant sentų kartu su juo. Anot V.Vasilaiusko, patirtis rodo, jog gyventojai nekeičia savo pensijų fondo rizikų nuo pat sutarties sudarymo dienos, nors tai reikėtų daryti.
Taip pat, anot V.Vasiliausko, fonduose kaupiamos per mažos sumos. Anot jo, didžioji gyventojų dalis antrame pensijų fonde kaupia tik 2 proc. „sodrinių“ įmokų ir neprisideda patys.
„2 proc. išeina iš pirmos pakopos, dėl nedidelio kaupimo masto antroje pakopoje tikrai nepavyks uždirbti daugiau, tai didžioji dalis žmonių net nesukaupia anuiteto sumos, gauna tik vienkartinę išmoką“, - sakė jis.
Lietuvos bankas siūlo, kad jeigu žmonės neketina kaupti ir savo lėšomis, jie turėtų grįžti į „Sodrą“.
V.Vasiliauskas teigė dar nediskutavęs su Finansų ministerija ar kitais politikais ir institucijomis, tačiau finansų ministrui siūlymus jau išsiuntė.
Pensijų fondai daliai siūlymų pritaria
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija vadovas Šarūnas Ruzgys teigia iš esmės pritariantis Lietuvos banko siūlymams. Anot jo, tiek ciklinis investavimas, kai fondas pagal žmogaus amžių nustato rizikas, tiek ir pats skatinimas kaupti daugiau yra teisingi žingsniai.
Tačiau, anot jo, pensijų fondai negali pritarti prievartiniam gyventojų grąžinimui į „Sodrą“.
„Mes kategoriškai prieštarautume bet kokiam prievartiniam keliui. Žmogaus turi būti atsiklausiama visais atvejais. Arba jis sutinka prisidėti papildomai, arba sutinka, kad būtų jo turtas grąžintas į „Sodrą“. Bet jeigu kalbama apie automatinį grąžinimą, kai neprisideda pats, tai manau, čia dar teisininkai nepasisakė“, - žurnalistams antradienį sakė Š.Ruzgys.
Anot jo, tyrimai rodo, kad net ir nepasiekus anuiteto išmokų, vis vien sukaupiama daugiau nei „Sodroje“: „Iš principo sukaupta daugiau nei sumažėjo „sodrinė“ pensija.
Autorius: Artūras Ketlerius
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
