Akcizo tarifas labiausiai didėja natūralios fermentacijos vynams – jis kyla daugiau nei dvigubai nuo buvusių 6,5 euro centų iki 14 euro centų už gryno alkoholio laipsnį litre gėrimo. Standartinio vyno butelio (0,75 l) akcizas didėja 65 euro centais, prie jo papildomai pridėjus prekybininkų maržą ir pridėtinės vertės mokestį išeina, kad vynas parduotuvių lentynose brangsta daugiau nei vienu euru.

Mažiausias akcizų tarifas ir toliau bus taikomas alui. Nuo buvusių 3,3 euro centų už gryno alkoholio laipsnį litre gėrimo mokestis kyla iki 7,1 euro cento ir vis dar išlieka perpus mažesnis nei taikomas vynui ar spiritiniams gėrimams. Dėl šios priežasties alaus akcizo indėlis į valstybės biudžetą išlieka mažas, nors jo Lietuvoje išgeriama tris kartus daugiau nei kitų gėrimų kartu sudėjus, o gerdami alų Lietuvos gyventojai suvartoja beveik pusę viso grynojo alkoholio.

„Vynas Lietuvoje visada buvo neproporcingai labiau apmokestintas, todėl vyno kultūra Lietuvoje sunkiai skinasi kelią. Ar čia tokia valdžios politika – skatinti „bambalinį“ stiprų alų? Ar vis tik turėtume būti labiau vakarietiški – daugumoje Europos valstybių vynui taikomas nulinis akcizo tarifas“, – sako Romas Apulskis, Legalaus verslo aljanso prezidentas.

Planuojama, kad dėl padidėjusio akcizo prognozuojamas rinkos mažėjimas labiausiai paveiks spirituotus vynus – ši kategorija per pastaruosius dvejus metus sumažėjo dvigubai, o iki 2018 metų pabaigos turėtų susitraukti iki visiškai nereikšmingo dydžio. Daugiausia iš to turėtų išlošti „bambalinis“ stiprus alus, tiesioginis spirituoto vyno konkurentas, kuriam akcizas didėjo minimaliai.

Europoje kiekviena šalis nustato skirtingus akcizų tarifus kiekvienai gėrimų kategorijai. Daugelyje Vakarų šalių akcizai vynui visiškai netaikomi, todėl šie gėrimai ten pigesni nei Lietuvoje. Lietuvos akcizų tarifų dydžiai jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, nors gyventojų pajamos išlieka vienos mažiausių.