Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė teigė, jog visos ES šalys turėjo nusistatyti tas sritis, kurioms bus skiriamas didžiausias dėmesys. Tai - ES sumanios specializacijos strategijų programos dalis.

"Artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam etapui, ES valstybės narės įsipareigojo parengti sumanios specializacijos strategijas, numatančias tolimesnes kiekvienos šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos kryptis, kad būtų išnaudojamas visas Europos potencialas. Sumanios specializacijos idėja paprasta - turime atrasti savo pranašumus, stipriąsias puses, kurioms skirsime daugiausiai dėmesio, didžiausias investicijas ir kurias galėsime maksimaliai išplėtoti. Tinkamai tai padarius, Lietuvai gali atsiverti didžiulės perspektyvos", - sakė viceministrė.

Tarptautinė nepriklausomų ekspertų grupė atliko Lietuvos mokslo potencialo ir ūkio perspektyvų bei ateities iššūkių analizę ir po diskusijų su suinteresuotomis pusėmis išskyrė šešias minėtas prioritetines kryptis, kuriose įgyvendinant bendrus mokslo ir verslo projektus galima tikėtis proveržio.

Europos Komisijos (EK) sprendime dėl 2014-2020 m. sanglaudos politikos sumanios specializacijos politika numatyta kaip išankstinė sąlyga norint panaudoti Europos regioninės plėtros fondo lėšas.

S. Kauzonienė sakė, kad specializacijos tikslas yra išnaudoti šalies stipriąsias puses, konkurencinius pranašumus ir potencialą.

"Nepakanka vien teigti, kad tyrimams reikia didinti finansavimą, būtina parodyti, kad investicijos duos rezultatus", - pabrėžė ji.

Lietuvos sumanios specializacijos strategijos rengimą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija, pasitelkdama Ūkio ministeriją ir kitas institucijas. Tarptautinių ekspertų išskirtoms prioritetinėms sumanios specializacijos kryptims jau yra pritarusi Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginė taryba, jos artimiausiu metu turi būti tvirtinamos Vyriausybės posėdyje.