Parlamentaras siūlo pašalinti Civilinio proceso kodekse įtvirtintą "faktinę lygybę tarp išskaitų, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą bei žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, ir išskaitų, nesusijusių su minėtos žalos padarymu ir kita nusikalstama veika (visų kitų rūšių išieškų)".

Pasak V. A. Matulevičiaus, projektu siekiama sumažinti visų kitų rūšių išieškų dydį iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir taip bent iš dalies atkurti skolininkų teisę į pragyvenimo šaltinį bei paskatinti juos nepažeidinėti įstatymų ir geranoriškai vykdyti savo įsipareigojimus.

Šiuo metu Civilinio proceso kodeksas numato, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Darbo kodekse taip pat reglamentuota, kad iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma 70 procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.

"Teikiamu projektu siūloma visų kitų rūšių išieškoms iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, taikyti 50 procentų išskaitų dydį - jei ko kita nenustato įstatymai ar teismas", - sako kodeksų pataisų iniciatorius.

Jo teigimu, išskaitų dydžio sumažinimas nuo 70 iki 50 proc. paliks skolininkams daugiau lėšų pragyvenimui, taigi ir ne tokiu mastu, kaip šiuo metu, skatins juos dirbti nelegaliai bei slėpti savo pajamas. Parlamentaro nuomone, tai galiausiai palengvins ir patį skolų išieškojimą bei jį padarys efektyvesnį.

"Siūlomo projekto aktualumą bei naudą netiesiogiai patvirtina ir Lietuvos banko Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatos, kuriomis atsakingu skolinimu laikoma padėtis, kai visi kredito gavėjo įsipareigojimai finansų įstaigoms neviršija 40 proc. jo tvarių pajamų. Tokiu pajamų ir kredito grąžinimo santykiu ne tik palaikomas skolininko "gyvybingumas", bet ir garantuojamas skolos grąžinimas. Jei žmogus priverstas grąžinti daugiau, padėtis tampa nebevaldoma bei rizikinga", - sako V. A. Matulevičius.

Jis pastebi, kad, pavyzdžiui, slėpti asmenines pajamas esamu reglamentavimu netiesiogiai skatinami ir tie, kas uždirba daugiau, kadangi 70 proc. siekiantis išskaitų dydis pasiglemžia beveik visą uždarbį.

"Taip susidaro užburtas ratas, nuo kurio kenčia visi, o ypač - priteisto tėvų išlaikymo taip ir nesulaukiantys vaikai. Be viso kito, ši padėtis taip pat yra viena iš emigraciją skatinančių priežasčių, nes verčia žmones bėgti nuo nebepakeliamų išskaitų", - sako pataisų autorius.