„Šiandien siūlysiu 150 mln. eurų“, – žurnalistams prieš skubų ES žemės ūkio ministrų susitikimą Liuksemburge teigė žemės ūkio eurokomisaras Dacianas Ciolosas.
Kompensacijos padengs nuo krizės pradžios gegužės pabaigoje iki birželio pabaigos patirtus nuostolius, teigė jis ir pridūrė, kad suma gali kisti, priklausomai nuo skirtingų ES valstybių narių paskaičiuotų nuostolių.
Eurokomisaras pažymėjo, kad krizės centre atsidūrusios Vokietijos pareigūnai privalo rasti mirtinos E. coli, jau pareikalavusios 25 gyvybių, protrūkio šaltinio.
„Tikiuosi, kad pareigūnai galės pateikti atsakymą apie infekcijos šaltinį kaip įmanoma greičiau. Be šio atsakymo, bus sudėtinga atgauti vartotojų pasitikėjimą, kuris būtinas norint, kad rinka atgautų tvirtumą“, – kalbėjo jis.
Komisijos siūloma pinigų suma yra daug mažesnė nei nuostoliai, kuriuos teigia patyrę Europos ūkininkai.
Belgijos žemės ūkio ministrė Sabine Laruelle vertinimu, nuostoliai gali siekti „šimtus milijonų eurų“.
Vien Ispanija, pasipiktinusi, kad Vokietijos pareigūnai klaidingai paskelbė, kad bakterijos šaltinis – ispaniški agurkai, teigia, kad krizė jos daržovių augintojams kas savaitę kainuoja 225 mln. eurų ir įspėjo Berlyną, kad kreipsis į teismą, jei šis nepadengs nuostolių 100 procentų.
Prancūzijos, Danija, Belgijos ir Portugalijos ūkininkai taip pat pareikalavo kompensacijų.
Vartotojų nepasitikėjimas neaplenkė ir vokiečių ūkininkų, kurie savo nuostolius įvertino 50 mln. eurų.
Kompensacijos būtų skirtos iš ūkių krizės fondo, numatyto Europos Sąjungos biudžete, teigia šaltiniai.
Šios lėšos prilygs maždaug 25–30 proc. nuostolių, kuriuos patyrė salotų, pomidorų, agurkų augintojai, Vokietijos pareigūnams įtarus, kad daržovės gali būti pavojingos infekcijos protrūkio šaltinis.

www.lrt.lt