Pasak ESO Tinklų vystymo tarnybos direktoriaus Ryčio Borkio, požeminiai elektros kabeliai pirmiausia tiesiami ten, kur dėl nepalankių oro sąlygų dažniausiai fiksuojami elektros energijos tiekimo sutrikimai. Oro linijas pakeitus požeminėmis, tikimybė, kad audros metu dings elektra, iš esmės išnyksta.

Per devynis šių metų mėnesius nutiesta 18,9 proc. daugiau požeminių elektros kabelių nei pernai tuo pat metu. Bendrovė į žemos, vidutinės ir aukštos įtampos (0,4-10-35 kV) požeminių kabelių linijų tiesimą šiemet sausį-rugsėjį investavo beveik 33 mln. eurų. Šiemet daugiausia kabelių linijų nutiesta Vilniaus regione (333 km) ir Utenos regione (232 km) ir Klaipėdos regione (214 km).

„Pastaraisiais metais mūsų investicijos į požeminio elektros tinklo plėtrą kasmet auga. Požeminio tinklo plėtra yra viena pagrindinių priemonių didinant elektros tiekimo patikimumą ir jo atsparumą ekstremaliems gamtos reiškiniams, kurių fiksuojama vis daugiau. Oro linijas keičiant požeminiais kabeliais nauda kuriama ir klientams, ir bendrovei. Klientams gerokai išauga elektros tiekimo patikimumas, atsiveria gražesnis kraštovaizdis. Įmonei – mažėja tinklo priežiūros ir remonto sąnaudos“, – sakė R. Borkys.

Šių metų rugsėjo pabaigoje bendras elektros skirstymo tinklo ilgis Lietuvoje sudarė daugiau nei 122,9 tūkst. kilometrų – jo pakaktų tris kartus apjuosti Žemės rutulį. Kabelių linijos sudaro 28,3 tūkst. kilometrų arba 23 proc. visų elektros skirstymo tinklo linijų.