„Šiuo metu reikia kalbėti, kad Kanada kaip prekybos partnerė Lietuvai nėra labai svarbi, bet tokiais atvejais atsiranda galimybė dinamiškiau plėtoti prekybos santykius su tokia gana didele rinka. Mums trečiosios rinkos yra labai svarbios eksporto perorientavimui. Bendrai eksporto apimčiai nedidėjant, mūsų eksportas į JAVpadidėjo keliasdešimt procentų, ir tai rodo, kad vyksta svarbūs geografinės struktūros pokyčiai ir Kanada galėtų tapti dar vienu taikiniu mūsų eksporto perorientavimo politikai", - BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Anot jo, preliminariai svarstoma, kad eksportą į Kanadą galėtų padidinti Lietuvos maisto sektorius.
„Ir vartotojams Kanados rinka atsiveria. Jeigu mūsų rinkoje pasirodytų Kanados produktai, tai vartotojai turėtų didesnį produktų pasirinkimą. Viskas vyks į abi puses - tiek eksporto, tiek importo. (...) Bet kokia prekybos sutartis palengvina prekių judėjimą tarp dviejų rinkų. Atkrenta absoliuti dauguma muitų. Tai automatiškai formuoja didesnę konkurenciją Europos Sąjungos gamintojams ir kai kuriais aspektais gyventi ir uždirbti pelną. Tarkime, žemės ūkio bendrovėms bus sunkiau, bet vartotojai laimi visada", - tvirtino G.Nausėda.
„Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi teigė, kad CETA susitarimas plačiau atveria Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams.
„Kol kas Lietuva su Kanada prekiauja labai mažai, bet ateityje bus lengviau užimti Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams. Pagrindinė nauda susijusi ne su didesniu importu iš Kanados ar Kanados produktais Lietuvoje, bet su mūsų eksportu į Kanadą. Pašalinami barjerai, todėl Lietuvos eksportuotojams bus lengviau parduoti produkciją ten", - BNS kalbėjo N.Mačiulis.
Abu ekonomistai sutarė, jog didesnę naudą Lietuvos eksportui duotų ES Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartis su JAV, tačiau derybos dėl šios sutarties dar nėra baigtos.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
