„Keleivių skaičiaus augimas pastebimas net 34 kryptyse iš Vilniaus oro uosto, planus ir lūkesčius pateisino ir nauji skrydžiai. Labiausiai padaugėjo skrendančiųjų į Stokholmą, Taliną, Kijevą. Tai galima paaiškinti geru ir patogiu skrydžių grafiku, aktyviais oro linijų rinkodaros veiksmais“, – sakė Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius.
Iš Kauno oro uosto reguliarūs skrydžiai rugsėjį buvo vykdomi 15 krypčių. Praėjusį mėnesį į Londoną iš Kauno skrido 9 tūkst. daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Padaugėjo ir skrendančių į Kopenhagą, Maltą, Alikantę, Šanoną ir Pafosą.
Palangos oro uostas, priskiriamas mažiausių oro uostų (mažiau nei 5 mln. keleivių per metus) kategorijai, šių metų rugsėjį aptarnavo 61 proc. daugiau keleivių nei pernai per tą patį laikotarpį ir pagal augimo tempą tapo antras Europoje. Greičiau keleivių skaičius didėjo tik Oradėjos oro uoste Rumunijoje. Palangoje tai labiausiai lėmė pradėti nauji skrydžiai į Varšuvą, Kijevą, Minską ir du Londono oro uostus (Stanstedo ir Lutono). Londono Lutono oro uostas yra populiariausia keliaujančiųjų iš Palangos kryptis.
„Skaičiai rodo, kad visos naujos kryptys iš Palangos pateisino lūkesčius. Palangos oro uostas išlieka konkurencingas ir auga fantastiškais tempais. Rugsėjį aptarnavome beveik 10 tūkst. daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu“, – sakė Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis.
Tarptautinė oro uostų taryba („ACI Europe“) taip pat pranešė, kad Europoje keleivių skaičius auga, nes mažų sąnaudų avialinijos pasiūlo vis daugiau krypčių „Mažų sąnaudų oro linijos stabiliai auga, siūlo naujas kryptis, todėl labiausiai laimi maži ir vidutinio dydžio oro uostai“, – sakė „ACI Europe“ generalinis direktorius Olivier Jankovec.
sumin.lt
