Europos Komisijos duomenimis, per metus pabrango beveik visi pagrindiniai pieno gaminiai. Pavyzdžiui, sviesto kaina Bendrijoje per metus išaugo 35 proc. Per tą patį laikotarpį išrūgų miltelių kaina pakilo 42 proc., nenugriebto pieno miltelių – 17 proc., lieso pieno miltelių – 11 proc., įvairių sūrių kainos vidutiniškai ūgtelėjo 15 proc.
Nepaisant smarkiai augančių pieno produktų kainų tarptautinėse rinkose, Lietuvos pieno perdirbėjai šalyje stengsis išlaikyti stabilias gaminamų pieno produktų kainas.
Vidaus rinkoje pieno produktų kainų stabilumui didelę įtaką daro Lietuvos bei užsienio gamintojų didelė konkurencija. Perdirbėjai taip pat tikisi rasti bendrą kalbą su prekybininkais, kad šalies pirkėjai kuo mažiau pajustų produktų kainų pokyčius, atsivejančius mus iš pasaulio.
Lietuvos pieno perdirbimo pramonė veikia globalioje rinkoje. Eksportuodama net 60 proc. visų šalyje pagamintų pieno produktų, Lietuvos pieno perdirbimo pramonė tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių pieno žaliavos ir produktų kainų. Todėl tikėtina, kad Lietuvos pieno perdirbėjai gali daugiau koreguoti eksportui skirtų pieno produktų kainas.
Pavyzdžiui, per metus, iki šių metų rugsėjo sviesto gamintojų kaina Latvijoje išaugo 35 proc., Vokietijoje – 54 proc., Belgijoje – 45 proc., Olandijoje – 48 proc., Lenkijoje – 24 proc.
Tuo tarpu Lietuvoje per tą patį laikotarpį sviesto gamintojų kaina sumažėjo 5,6 proc. ir šiuo metu yra mažiausia visoje ES.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų rugsėjo 5-11 dienomis Lietuvos perdirbėjams už kilogramą sviesto vidutiniškai mokėta 3,20 euro už kilogramą be pridėtinės vertės mokesčio. Pavyzdžiui, Latvijos gamintojams ši kaina siekė 3,42 euro, Estijos – 3,52 euro, Lenkijos – 3,43 euro, Vokietijos – 4,35 euro už kilogramą sviesto be pridėtinės vertės mokesčio.
