Kuo daugiau pakuočių grąžinama į taromatus, tuo brangiau kainuoja juos sutvarkyti, todėl negrąžintas užstatas nebepadengia visų išlaidų.
„Pirmais metais planuojame, kad bus surinkta apie 73 proc. visų užstato pakuočių, kai palyginti Estijoje pirmais metais buvo surinkta tik 40 proc. pakuočių, Danijoje - 55 proc, o Švedijoje - 51 proc.", - teigė užstato sistemos operatorės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas.
Gėrimų gamintojai ir importuotojai neseniai gavo perspėjimą, kad nuo lapkričio 1-osios už kiekvieną butelį užstato sistemos administratoriui turės sumokėti po 2,5 eurocento. Panašaus mokesčio jie sako tikėjęsi, bet ne šiais metais.
Todėl kelti kainas planuoja ir aludariai, ir vandens bei gaiviųjų gėrimų gamintojai.
„Būtinai reikės kelti, nes visai neseniai pasiskaičiavome, pagal tą kainodarą, kokią buvo davę mūsų pirkėjai - didieji prekybos tinklai, tai praktiškai, kad atgautume tuos 2,5 eurocento, (...) pakils 5 eurocentais - dvigubai", - sakė bendrovės „Druskininkų SPA“ atstovė Jolita Jolanta Sinevičienė.
Užstato sistemos administratorius skaičiuoja, kad sistemą išlaikyti per metus kainuoja apie 20 mln. eurų. Gėrimų gamintojai sako, kad už pakuotės sutvarkymą ir anksčiau mokėjo, bet mokestis nebuvo toks didelis.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
