Nelegaliai darbinantiems darbdaviams padaugės apribojimų

Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekte numatytos tokios sankcijos darbdaviui, įdarbinusiam žmogų nelegaliai: bauda, įpareigojimas išmokėti nelegaliai įdarbintam žmogui priklausantį atlyginimą, ne mažesnį kaip minimalios mėnesinės algos dydžio ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (bei nuo šių sumų sumokėti visus mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas). Taip pat įpareigojimas padengti nelegaliai dirbusių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo į užsienio valstybę išlaidas. Taipogi, nustačius nelegalų darbą, gali būti taikomi: apribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos lėšas ir kt.

„Įskundus“ darbdavį – siūloma atleisti nuo atsakomybės

Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekte numatyta, kad nelegalus darbas laikomas ne tik darbdavio, bet abiejų šalių – tiek darbdavio, tiek dirbančiojo – atsakomybe. Iki šiol nelegaliai dirbantys žmonės nebuvo baudžiami ir atsakomybė tekdavo darbdaviui. Vis dėlto, remiantis šiuo projektu, sankcijos nelegaliai dirbantiems yra mažesnės nei darbdaviui – pačiam pranešus apie nelegalų darbą, tokį darbą dirbantis žmogus atleidžiamas nuo atsakomybės.

„Taip yra todėl, kad darbuotojas darbo santykiuose yra silpnesnioji pusė. Taip pat siekiama, kad nelegaliai dirbantis žmogus, suvokęs, kad pažeidžiamos jo teisės, nebijotų kreiptis į atitinkamas institucijas, žinodamas, kad pranešęs apie nelegalų darbą, jis nebus baudžiamas“, - teigia SADM Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas.

Jei darbuotojas nepraneša apie nelegalų darbą, jis bus baudžiamas taikant tokias priemones: nustačius nelegalų darbą, žmogus turėtų mokėti nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų baudą. Pasikartojus nusižengimui – numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

„Tikimės, kad ne tiek baudimas žmones skatins dirbti legaliai, bet suvokimas, kad dirbant nelegaliai prarandama galimybė turėti bet kokias socialines garantijas: sau gauti sveikatos priežiūros paslaugas, praradus darbą – nedarbo draudimo išmoką, susirgus – ligos pašalpą, moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu – motinystės pašalpas. Be to, tokie žmonės dažniausiai dirba pavojingomis sąlygomis, o tai reiškia, kad atsitikus nelaimei, nei žmogus, nei jo šeima negautų jokių išmokų“, - teigia V. Majauskas.

Greta naujojo įstatymo numatomi ir Administracinių teisių pažeidimo kodekso bei Darbo kodekso pakeitimai.

ES už nelegalų darbą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė

Pažymėtina, kad visoje ES nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų. Daugelis šalių yra numačiusios administracinio bei baudžiamojo poveikio priemones už nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą bei nelegalų darbą. Pavyzdžiui, Austrijoje yra nustatyta administracinė bauda nuo 1000 iki 50 000 eurų už nelegaliai įdarbintą darbuotoją, taip pat nuo 6 mėnesių iki 5 metų įkalinimas, jei buvo įdarbinta daugiau nei 10 darbuotojų. Belgijoje už kiekvieną nelegaliai įdarbintą darbuotoją administracinė bauda – 3750 eurų, taip pat numatoma ir baudžiamoji atsakomybė – už užsieniečių įdarbinimą nuo 15 000 eurų, o už nepranešimą socialinės apsaugos institucijoms apie įdarbinimą – nuo 12 500 iki 62 500 eurų ir net įkalinimas nuo 8 dienų iki 1 metų. Čekijos Respublikoje administracinė bauda siekia iki 2 000 000 Čekijos kronų darbdaviui ir iki 10 000 Čekijos kronų darbuotojams. Lenkijoje minimali bauda siekia 3000 Lenkijos zlotų, o maksimali – 5000 Lenkijos zlotų, taip pat numatytabaudžiamoji atsakomybė nedeklaruotiems darbuotojams nuo 500 Lenkijos zlotų, o dirbančiam užsieniečiui – iki 1000 Lenkijos zlotų.

Remiantis statistika, praėjusiais metais Lietuvoje „pagauti“ 6678 asmenys, dirbę pagal įvairias nelegalaus darbo formas.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, daugiausiai nelegalaus darbo atvejų per 2011 metų I ketvirtį buvo nustatyta: statybose – 22 proc., didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 15 proc., miškininkystėje – 14 proc., kitoje komunalinėje, socialinėje ir asmeninėje aptarnavimo veikloje – 9 proc., žemės ūkyje – 6 proc., apgyvendinimo ir maitinimo veikloje – 6 proc.

Dėl šio įstatymo projekto dar turi apsispręsti Seimas ir Prezidentė.