Lyginant su gyventojų atsakymais prieš mėnesį, net 12 procentinių punktų padidėjo respondentų dalis, kurie savo šeimos finansinę padėtį paskutiniu metu įvertino kaip blogėjančią. Atitinkamai 10 procentinių punktų sumažėjo manančių, kad padėtis nepasikeitė, o lyginant su atsakymais prieš metus, teigiančių, kad jų šeimos finansinė padėtis blogėja, padaugėjo 13 procentinių punktų.
Kad šeimos finansinė padėtis per paskutinius du mėnesius pablogėjo, daugiau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su mažiausiomis - iki 600 eurų šeimos pajamomis per mėnesį, pensininkai, bedarbiai, darbininkai ir ūkininkai, nelietuvių tautybės gyventojai, kairiųjų bei centro politinių pažiūrų žmonės.
Ne itin optimistiškai respondentai vertino ir Lietuvos padėtį. Gegužę dešimtadalis - 11 proc. - apklaustų šalies gyventojų manė, kad per paskutinius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, keturi iš dešimties - 39 proc. - nurodė, kad ji nepasikeitė, o beveik pusė - 46 proc. - respondentų atsakė, kad ekonominė Lietuvos padėtis per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. 4 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per paskutinį mėnesį 10 procentinių punktų padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad šalies ekonominė padėtis per paskutinius du mėnesius pablogėjo, o lyginant su vertinimais prieš metus, manančiųjų, kad ekonominė padėtis blogėja, padidėjo 8 procentiniais punktais.
Situaciją šalies ekonomikoje daugiau nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, pensininkai ir bedarbiai.
Ekonominės padėties pagerėjimą per paskutinius kelis mėnesius santykinai daugiau pastebėjo jaunesni nei 30 metų žmonės, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, dirbantys gyventojai, dešiniųjų politinių pažiūrų žmonės.
