Mažeikių naftos perdirbimo įmonė (jos statyba vyko nuo 1972 m. iki 1984 m.) Lietuvai atgavus nepriklausomybę turėjo daug savininkų. Nuo 1998 m. iki 2002 m. AB „Mažeikių nafta“ valdė amerikiečiai (bendrovė „Williams“), vėliau – rusų koncernas „Yukos“.
Lenkų koncerno sudėtyje
2006 m. bankrutavus „Yukos“, įsigyti „Mažeikių naftą“ panoro kelios įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Lenkijos. Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ pasiūlymas pasirodė patraukliausias ir atitiko visus Lietuvos nacionalinio saugumo reikalavimus.
2006 m. birželio 9 d. tuometinis Lietuvos ūkio ministras Kęstutis Daukšys bei ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius pasirašė pardavimo dokumentus. Investicija baigta 2006 m. gruodžio 15 dieną.
Plocko koncernas įsigijo 84,36 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų (30,66 proc. akcijų – iš Lietuvos valstybės, 53,7 proc. – iš Rusijos koncerno „Yukos“), už kurias sumokėjo per 2,3 mlrd. JAV dolerių. 2009 m. „PKN Orlen“ įsigijo 100 proc. Lietuvos įmonės akcijų, kuri tais pačiais metais pakeitė pavadinimą iš „Mažeikių nafta“ į „Orlen Lietuva“, o įmonei priklausantis degalinių tinklas „Ventus“ buvo pervadintas į „Orlen Lietuva“. Lietuvoje „Orlen“ turi 26 degalines ir užima 3,5 proc. mažmeninės degalų prekybos rinkos.
Šiuo metu „Orlen Lietuva“ aptarnauja apie 500 km vamzdynų. Į šią sistemą taip pat įeina dvi naftos perpumpavimo stotys netoli Biržų ir Joniškio, produktotiekiai į Mažeikių įmonę, Butingės naftos terminalą bei produktotiekis į Ventspilį Latvijoje.
Nuostolių metai
2006 m. įsigijęs „Mažeikių naftą“ Plocko koncernas investavo į šią gamyklą beveik 4 mlrd. JAV dolerių, iš kurių beveik 1,5 mlrd. – į jos pertvarkymą ir modernizavimą.
2007 m. įmonėje paleistas katalizinio krekingo benzino nusierinimo įrenginys (katalizinis krekingas drauge su kataliziniu reformingu – tai dvi pagrindinės instaliacijos, kurios tiekia sudedamąsias dalis benzinui komponuoti). Po dvejų metų paleistas vandenilio gamybos įrenginys, o 2013 m. – sieros nudujinimo ir granuliavimo įrenginys.
2012 m. Mažeikių naftos perdiribimo įmonėje atliktas didžiausias remontas bendrovės istorijoje.
2013 m. gamykla patyrė 94 mln. JAV dolerių nuostolių, kitais metais jie išaugo iki 119 mln. JAV dolerių.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, koncernas „PKN Orlen“ analizavo, ką daryti su didžiausius nuostolius patiriančia koncerno bendrove – „Orlen Lietuva“. Jei ne koncerno parama, Mažeikių įmonė sunkiai funkcionuotų. Bendrovei ieškota investuotojo. Anuo metu net pasigirdo gandų, kad potencialiu jos pirkėju gali tapti viena Kazachstano įmonių, kuri dėl Mažeikių naftos perdiribimo įmonės varžėsi dar 2006 metais. Tačiau Plocko koncerno spaudos biuras paneigė šias spekuliacijas teigdamas, kad „PKN Orlen“ neveda derybų dėl Mažeikių įmonės pardavimo, o derasi su lietuviais bei analizuoja savo bendrovės ateitį Lietuvoje.
Pagaliau galima džiaugtis
Po nuostolingų metų Mažeikių įmonė pradėjo duoti pelną. Pagerinus bendrovės operacinį efektyvumą bei susiklosčius palankiai makroaplinkai, žymiai pagerėjo finansiniai rezultatai.
Po nesėkmingų 2014-ųjų bendrovė „Orlen Lietuva“ 2015-aisiais uždirbo 237 mln. JAV dolerių grynojo pelno, o visos kapitalo grupės „PKN Orlen“ grynasis pelnas sudarė apie 720 mln. eurų. Šiame fone Mažeikių įmonės rezultatai atrodo labai optimistiškai.
2015 m. gruodį Plocko koncerno prezidentu išrinktas Voicech Jasinski (Wojciech Jasiński) „Orlen Lietuva“ rezultatą pavadino puikiu. „PKN Orlen“ vadovai nusprendė, kad esant tokiai situacijai, galimas Mažeikių įmonės pardavimas, uždarymas ar laikinas jos darbo sustabdymas, ko gero, neturėtų būti svarstomas. Jei, žinoma, naftos perdiribimo įmonė išlaikys teigiamus finansinius rezultatus.
Geriausi metai per pastarąjį dešimtmetį
2015 metai gamyklai buvo geriausi nuo 2006-ųjų, kai Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ perėmė Mažeikių naftos perdirbimo įmonę.
„Akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ pasiekė gerų rezultatų susiklosčius itin palankioms makroekonominėms sąlygoms, tačiau nepaisant to, privalome atidžiai analizuoti rinką ir stebėti tendencijas. Mūsų veiklai nuolat gresia rizika, todėl situacija gali pablogėti“, – pabrėžė pranešime cituojamas „Orlen Lietuva“ valdybos pirmininkas Ireneuš Fonfara (Ireneusz Fąfara).
„Orlen Lietuva“ įdiegta strategija leidžia visiškai prisitaikyti prie pokyčių rinkoje. Esant palankioms makroekonominėms sąlygoms, gamykla gali maksimaliai padidinti gamybinį pajėgumą, o esant nepalankiai situacijai rinkoje, maksimaliai jas sumažinti.
Pernai Mažeikių įmonė perdirbo 8,486 mln. tonų naftos, t. y 13 proc. daugiau nei 2014 metais. 2015 m. įmonė dirbo vidutiniškai 83 proc. perdirbimo pajėgumu.
Sėkmingas eksportas į Ukrainą
Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ neparduos savo lietuviškos bendrovės „Orlen Lietuva“ – 2016 m. pradžioje tai patvirtino ir Lenkijos plėtros ministras Mateuš Moravecki (Mateusz Morawiecki). Anot jo, bendrovė sėkmingai eksportuoja produkciją į Ukrainą, kur šiuo metu užima jau 10 proc. rinkos. Ministras pabrėžė, kad reikia apsvarstyti produktotiekio statybą iš Mažeikių į Klaipėdos jūrų uostą. Kol jo nėra, visa pagaminama produkcija yra transportuojama į Klaipėdą geležinkeliais. „Orlen Lietuva“ per Klaipėdą eksportuoja daug produkcijos – tai sudaro 50-60 proc. bendrovės „Klaipėdos nafta“ krovos apimčių.
Didžiausias mokesčių mokėtojas Lietuvoje
Jau kelerius metus „Orlen Lietuva“ yra didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015 m. į šalies biudžetą bendrovė sumokėjo 309,764 mln. eurų mokesčių. Degalų paklausa pernai ženkliai padidėjo, bendrovė pasiekė puikių rentabilumo rodiklių, tačiau mokesčių sumokėjo žymiai mažiau nei 2014 m. (384, 579 mln. eurų). Dėl to atotrūkis tarp jos ir kitų mokesčių mokėtojų žymiai sumažėjo. Už „Orlen Lietuva“ rikiuojasi tokie Lietuvos rinkos gigantai kaip „Philip Morris Baltic“ (2014 m. antroje vietoje buvusią bendrovę „Orlen Lietuva“ jis lenkė daugiau nei dvigubai), „Okseta“, „Maxima LT“, „Sanitex“, „Statoil Fuel&Retail Lietuva”, „Mineraliniai vandenys“.
Gera ateities prognozė
Pažymėtina, kad gerų praėjusių metų rezultatų „Orlen Lietuva“ pasiekė nepaisant sunkumų, susijusių su produkcijos logistika. Ne vienerius metus tęsiasi įmonės ginčai su AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Primename, kad Europos Komisija tiria „Lietuvos geležinkelių“ veiklą konkurencijos ribojimo Lietuvos ir Latvijos rinkoje aspektu. Tai, be kita ko, susiję ir su beveik 20 km geležinkelio ruožo Mažeikiai -Latvijos siena bėgių išardymu. Sprendimas šioje byloje gali būti paskelbtas dar šiais metais, o galima bauda „Lietuvos geležinkeliams“ gali siekti net 50 mln. eurų.
Ekspertai prognozuoja, kad susitarimas tarp Plocko koncerno ir „Lietuvos geležinkelių“ yra įmanomas. Juo labiau, kad Lietuvos Vyriausybė skelbia teiksianti įmonei ilgalaikę paramą. Premjeras Algirdas Butkevičius yra pasakęs, kad „Orlen Lietuva“ yra strateginis investuotojas Lietuvoje ir šios įmonės klausimas Vyriausybei yra labai svarbus. Anot ekspertų, šias deklaracijas galima vertinti kaip gerą „Orlen Lietuva“ ateities prognozę.
