Seimo Audito komiteto narė Jolita Vaickienė BNS teigė mananti, kad noras atsisakyti šio banknoto susijęs su grynųjų pinigų \apimčių mažinimu. „Tai yra perėjimas prie bankinių operacijų, prie to, kad kuo mažiau grynųjų pinigų cirkuliuotų. Pradedama nuo didžiųjų kupiūrų ir bus tendencingai einama link grynųjų mažinimo. Mes irgi Seime netrukus pradėsime priiminėti vienos sąskaitos įstatymą“, - teigė parlamentarė. Ji pripažino, kad Lietuvoje šis procesas bus itin skausmingas.
Audito komiteto narė abejoja, ar 500 eurų kupiūros išėmimas iš apyvartos ar jų kiekio sumažinimas prisidėtų prie „šešėlio“ mažinimo.
„Mes išsigalvojam, kad kai mažinsime grynus pinigus, sumažinsime korupciją, šešėlį, bet, tikriausiai bus sugalvojamos kitos schemos, kaip kitaip nueiti į tą korupciją ar „šešėlį“, - teigė J.Vaickienė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „darbietis“ Petras Narkevičius irgi teigė, kad „šešėlį“ reikia naikinti, ne atsisakant tam tikro nominalo kupiūrų.
„Nežinau motyvų ir argumentų, kam tai žadama daryti. Suprantu suomius, kurie atsisakė 1 cento monetos. Akivaizdus variantas, kad smulkių monetų administravimas brangus - išlaidų daug, o iš jų naudos mažai. „Šešėlį“ reikia naikinti ne kupiūrų naikinimu, tai ne ta priemonė, o kitais būdais, sudaryti sąlygas, kad jis pats mažėtų“, - tvirtino komiteto vadovas.
Kitas šio komiteto narys socialdemokratas Bronius Bradauskas banknoto išėmimą iš apyvartos remtų, jeigu būtų nustatyta, kad jis padirbinėjamas.
„Jeigu Europos Sąjunga turi duomenų, kad šis banknotas yra žulikų pasipelnymo šaltinis, tai taip. Bet man šis banknotas yra visiškai normalu. Žmonėms yra patogu ir piniginėje nešiotis mažiau kupiūrų, ir taupyti. Bet jeigu nustatyta, kas banknotai yra masiškai padirbinėjami ir kenkia bendrijos ūkiui, tada svarstytinas kupiūros likimas“, - BNS sakė Seimo narys.
Jis mano, kad „šešėlio“ su tokiu sprendimu neišgąsdinsi.
„Koks šešėliui skirtumas, kaip atsiskaityti - ar po 100, ar 200, ar po 500 eurų. Dėl to jo nesumažinsi. Atsiskaityti šešėlis gali ir kitomis kupiūromis, - sakė B.Bradauskas.
Liberalas Kęstutis Glaveckas mano, kad ES priėmus sprendimą dėl 500 eurų kupiūrų ribojimo, nauji banknotai nebebūtų leidžiami, bet senuosius būtų galima išsikeisti neribotą laiką. Parlamentaras teigė, kad toks ES sprendimas būtų smūgis tiems, kurie užsiima nelegaliu, ypač narkotikų, verslu.
„Aišku, nepatogu prie savęs turėti smulkių pinigų, geriau tą pačią sumą stambesniais - kur keli banknotai į degtukų dėžutę telpa. Bet tie, kurie turi jų, pasikeis į mažesnio nominalo čia arba užsienyje,“ - BNS sakė parlamentaras.
K.Glaveckas sutiko, kad pinigus saugoti, inkasuoti yra paprasčiau, kai yra mažiau banknotų, tačiau abejojo, kad 500 eurų vertės kupiūros galėtų nebegalioti.
„Pats pinigas negali būti atšauktas - tam nėra pagrindo. Tai nereiškia, kad vieną dieną nustos galioti tie pinigai. Tai reiškia, kad nebus į apyvartą leidžiami nauji banknotai - paprasčiau tokio nominalo pinigus spausdinusios mašinos spausdins mažesnio nominalo“, - teigė parlamentaras.
Anot jo, Lietuvos teisėje nėra apibrėžta, kiek galėtų galioti šios kupiūros: „Jeigu kas ras jas ir po 5 metų, galės išsikeisti“.
Pasak K.Glavecko, 500 eurų vertės kupiūra atsirado dėl Vokietijos atvejo: „Ten buvo 1000 markių kupiūra, kuri buvo prilyginta 500 eurų, ir ją paprasčiau buvo keisti, įvedant tą 500 eurų vertės kupiūrą“.
K.Glavecko skaičiavimais, 500 eurų vertės kupiūros tesudaro apie 3 proc. visų banknotų, bet vertė siekia net 35 proc. jų vertės.
Lietuvos bankas sako, kad nuo 2015 metų, kai Lietuvoje įvestas euras, 500 eurų nominalo banknotų daugiau išėmė iš apyvartos, negu išleido.
LB Grynųjų pinigų tarnybos direktoriaus Deivio Stankevičiaus teigimu, per šį laiką bankas išleido 279,5 mln. eurų vertės 559 tūkst. vienetų 500 eurų banknotų. Atgal „sugrįžo“ 424 mln. eurų vertės 848 tūkst. vienetų kupiūrų.
„Taip yra dėl to, kad Lietuvoje cirkuliuoja kitose euro zonos šalyse išleisti 500 eurų nominalo banknotai“, - BNS teigė jis.
Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, populiariausias yra 50 eurų banknotas. 500 eurų banknotas naudojamas nuo euro įvedimo 2002 metais.
Europos Sąjunga (ES) siekia spartinti kovą su mokesčių vengimu ir sukčiavimu, sumažinant arba visai iš apyvartos išimant stambiausias - 500 eurų - kupiūras. Pradėti laipsnišką 500 eurų banknoto išėmimą iš apyvartos ECB gali nuspręsti jau šį trečiadienį.
Pasak „Bloomberg“, euro zonos centrinis bankas šiuo metu mano, kad paprasčiausias būdas laipsniškai išimti 500 eurų nominalą iš apyvartos yra tiesiog nebespausdinti šių banknotų ir palaukti, kol jau atspausdintieji nusidėvės.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
