„Tyrimo duomenys atskleidžia, jog šalyje dar vyrauja konservatyvesnis investavimas, kai šiam pinigų „įdarbinimo" būdui skiriama mažiau nei 10 proc. gaunamų pajamų. Tai galima sieti ir su gaunamų pajamų dydžiu, ir su visuomenės finansiniu raštingumu. Nemaža dalis gyventojų dar nėra tinkamai susipažinę su įvairiomis investavimo galimybėmis, o lankstesnes ir priimtinesnes galimybes „įdarbinti" savo pinigus siūlančios tarpusavio skolinimo platformos šalyje veikia dar ne taip seniai", –komentuoja „Paskolų klubo" akcininkas Evaldas Remeikis.

Tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas" duomenimis, svarbiausias kriterijus investuotojams – investavimo rizikos mažinimas. Norint ją sumažinti, siūloma investicijas išskaidyti. Atliktas tyrimas parodė, kad didesnė dalis – 12 proc.– investuotojųinvestuoja į skirtingus fondus ir sritis, o 7 proc. – į vieną pasirinktą fondą.

„Riziką sumažinti padeda ne tik investicijų išskaidymas, bet ir papildomos apsaugos pasirinkimas. Pavyzdžiui, mūsų tarpusavio skolinimo platformoje pasirinkus Užtikrinimo fondą, investuotojas visada atgaus bent jau investuotą sumą ir investavimo rizikayra sumažinama iki minimumo. Siūlydami šio fondo paslaugą, mes laiduojame visu savo įmonės turtu", – teigia E. Remeikis.

„Paskolų klubo" inicijuotame„Berent" tyrime apklausta daugiau nei tūkstantis 18–60 m. amžiaus šalies gyventojų.

„Paskolų klubas" – vienintelė tarpusavio skolinimo įmonė, turinti Lietuvoje galiojančią elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Dar vienas platformos privalumas – investuotojams suteikiama galimybė investuoti mažesne rizika pasinaudojus Užtikrinimo fondu. Kaip įprasta užsienyje veikiančiose tarpusavio skolinimo platformose, „Paskolų klubas" neatskleidžia investuotojo ir paskolos gavėjo duomenų,pavedimai platformoje atliekami nemokamai.