Iš Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų jiems buvo skirta apytiksliai 105 mln. litų. Vienas didesnių projektų - Šventosios pakrančių tvarkymas, kuriam preliminariais skaičiavimais reiktų 19 mln. litų.
Gyventi gerai ir be problemų nori visi, tačiau eilinis pilietis neperka mersedeso, jei neturi tam pinigų, o jei nusiperka į skolą, tai sąžiningai ją atiduoda ir tik vėliau galvoja apie naują pirkinį. Tačiau savivaldybėms galioja kiti standartai ir taisyklės. Juk visada galima rasti argumentų, pavyzdžiui, kad kitos Europos valstybės labiau prasiskolinusios už mus. Nejau lenktynės, kas daugiau prasiskolins, tapo mada?
„Europos Sąjunga nepažada jokio projekto išlaikymo pasibaigus terminui, o įsipareigojimai lieka. Tačiau nutinka ir taip, kad miestų merai ir savivaldybės turi tokių minčių, kad pasibaigus Europos Sąjungos finansavimui, reikalingas lėšas tolimesniam projekto išlaikymui ar papildomoms savivaldybės reikmėms išsiprašys iš valstybės biudžeto, todėl ir imasi projektų įgyvendinimų, kurie vėliau galbūt taps miestui našta ir bus sunku ką nors kitą kaltinti.
(...) Puikus pavyzdys su arenomis, kurios buvo pastatytos prieš Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje, o dabar kai kuriems miestams jos tapo našta, nes reikia sukti galva, kaip suorganizuoti sporto varžybas, koncertus, kaip pritraukti žiūrovų, kad vykdoma veikla atsipirktų,“ - komentuoja Romas Lazutka, sociologas ir ekonomistas.
