Dar iki pandemijos nuotolinio mokymosi populiarumas sparčiai augo. „Eurostat“ duomenimis, iki 2019 m. Europos Sąjungos šalyse 16–74 m. amžiaus žmonių, besimokančių nuotoliniu būdu, procentinis skaičius, lyginant su 2010 m., išaugo dvigubai. Nuotolinis mokymas ypač buvo populiarus tarp atokiau gyvenančių, dirbančių, vaikus auginančių ar vyresnio amžiaus žmonių, nes tokia mokymosi forma leidžia lanksčiau planuoti laiką ir toli nekeliaujant lengvai pasiekti geriausių pasaulio universitetų ar įmonių atveriamas žinias.

Tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų priežiūra mokykloje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jau artimiausiu metu Vyriausybė svarstys klausimą, kaip toliau organizuoti ugdymo procesą šalyje ir ruoštis artėjantiems brandos egzaminams, kuomet dėl COVID-19 abiturientai yra priversti mokytis nuotoliniu būdu.

Grįžę po žiemos atostogų 1-12 kl. mokiniai mokysis nuotoliniu būdu, kaip kad buvo numatyta gruodžio 16 d. Vyriausybės nutarime, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vyriausybė šiandien priimtame nutarime įpareigojo savivaldybių administracijas užtikrinti pradinių klasių mokinių nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą mokyklose, dienos centruose ar kitose įstaigose, jeigu tėvai, pvz., medikai, slaugytojai, pareigūnai, privalo darbus atlikti darbo vietoje ir negali vaikų prižiūrėti namuose. Tokia tvarka galiojo ir karantino metu pavasarį.

Laikinai premjero pareigas einantis Saulius Skvernelis teigia, kad užsikrėtimų koronaviruso skaičiams išliekant aukštiems, Vyriausybė kol kas dar nesvarstė pereiti prie visuotinio nuotolinio ugdymo. Pasak jo, ugdymo įstaigos bei savivaldybės ir toliau turėtų pačios spręsti, kaip organizuoti ugdymo procesą. Premjero teigimu, Vyriausybėje nebuvo ir svarstymų pereiti prie privalomo nuotolinio mokymo, kuris apimtų ir pradinukus.

Vyriausybei nuo lapkričio 7 d. paskelbus karantiną visoje šalyje, sostinės savivaldybė imasi veiksmų, kaip užtikrinti saugų efektyvų mokymą(si) – pasitarus su švietimo įstaigų vadovais, nuspręsta, kad sostinėje nuo pirmadienio 5-12 klasių mokiniai mokysis tik nuotoliniu būdu.

Gana ilgai „Microsoft 365“ paketas verslui rinkoje neturėjo rimtų konkurentų. Pasaulinės pandemijos metu, biurams persikėlus į namus, efektyvus dokumentų valdymas ir komandų bendradarbiavimas per nuotolį tapo kritiškai svarbus. Todėl imta ieškoti „debesyse“ veikiančių, iš bet kurios vietos lengvai pasiekiamų, alternatyvų. Šią nišą sėkmingai užpildė technologijų milžinė „Google“, pristačiusi sprendimą verslui – „Workspace“.

Iki koronaviruso dauguma tėvų buvo įpratę savo vaikams nustatyti taisykles, kaip ir kiek laiko jie turėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais, bet dėl nuotolinio mokymo tai kontroliuoti tapo daug sunkiau. Vis dažniau prabylant apie grįžimą prie pamokų internetinėje erdvėje, auga tikimybė, kad išmaniaisiais įrenginiais vaikai vėl naudosis aktyviau. „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė Eglė Tamelytė dalinasi 5 patarimais, kaip tinkamai elgtis mokantis nuotoliniu būdu.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad po savaitę vyksiančių rudens atostogų, kurios prasidės spalio 26 dieną, mokiniai savaitę mokysis nuotoliniu būdu.

Kasdien vis daugiau informacijos apie tai, kad dėl viruso COVID-19 plitimo dauguma ugdymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų aktyviau pereina prie nuotolinio arba mišriojo ugdymo. Ar tikrai nuotolinis mokymas ir mokymasis – geriausia išeitis siekiant išlaikyti bei užtikrinti kokybę? Su kokiais kasdieniais iššūkiais tenka susidurti mokant(is) nuotoliniu būdu ir kokios būtų pagrindinės rekomendacijos pasakoja Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektorė dr. Aušra Kolbergytė.