Šis įstatymo projektas sumažintų administracinę naštą, o sudaromų sandorių teisėtumas ir sąžiningų teisinių santykių dalyvių interesų apsauga galėtų būti užtikrinama taikant ir kitas teisės aktuose nustatytas priemones.
Pataisas dėl antspaudų naudojimo parengti paskatino nenuosekli antspaudų naudojimo praktika privatiniuose teisiniuose santykiuose bei užsienio valstybių, kuriose antspaudai nėra privalomi, geroji praktika.
Nors Civiliniame kodekse neįtvirtintas reikalavimas visiems privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims turėti antspaudą, tačiau iki šiol kai kuriuose teisės aktuose ar prašymų formose yra likę reikalavimų turėti antspaudą arba juose nurodoma antspaudo vietos žyma. Antspaudo naudojimas savo esme atitinka ir dubliuoja asmens parašo funkciją – patvirtina dokumento ir jį išdavusio asmens tikrumą.
Siekiant teisinio aiškumo antspaudų naudojimo srityje, Teisingumo ministerija siūlo papildyti Civilinį kodeksą aiškiai įtvirtinant draudimą reikalauti dokumentus tvirtinti juridinio asmens antspaudu, išskyrus atvejus, kai reikalavimas turėti antspaudą numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatyme.
Siūlomame įstatymo projekte nesiūloma keisti valstybės ir savivaldybių institucijų antspaudų naudojimo tvarkos, taip pat notarų ir antstolių antspaudų naudojimo tvarkos, kadangi notarai ir antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kuriems valstybė suteikia teisę atlikti įstatymuose nustatytas funkcijas.
Kartu su Civiliniu kodeksu taip pat siūloma keisti ir Civilinio proceso kodeksą, Kelių transporto kodeksą, Draudimo įstatymą, Pašto įstatymą ir kitus teisės aktus, kuriuose iki šiol yra numatyta antspaudo naudojimo tvarka.
