„Tai bus profesionaliai aprašytas psichologinis pretendento portretas, kuriame atsispindės asmenybės bruožai ir pažintinės veiklos savybės. Ši išvada padės geriau įvertinti pretendentų į teisėjus pasirengimą šiam darbui, suprasti galimas reakcijas į stresą ir sunkias gyvenimo situacijas, susiduriant su psichologiniu spaudimu – tiek atviru, tiesioginiu, tiek ir „foniniu“ – nuolat vykstančiu neigiamu teismų darbo vertinimu žiniasklaidos priemonėse“, – teigia PTAK pirmininkas Eugenijus Laurinaitis.
Pasak pirmininko, pasitelkus psichologinio vertinimo duomenis tikimasi ilgainiui suformuoti tokį teisėjų korpusą, kuris galės ir profesionaliai atlikti savo pareigas, ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, palaikydamas nuolatinį dialogą bei parodydamas ypatingą šios profesijos subtilumą ir reikšmę visuomenei.
Iniciatyva tobulinti pretendentų į teisėjus atrankos procesą ir kandidatų psichologinį vertinimą kilo po 2012 metų pabaigoje įvykusio Respublikos Prezidentės ir PTAK susitikimo, kurio metu buvo pristatyta PTAK metinė veiklos ataskaita, kalbėta apie psichologinio pasirengimo teisėjo darbui svarbą ir kai kurių atrankos kriterijų tobulinimą.
„Per pastaruosius trejus metus teisėjų atrankos procesas buvo tobulinamas nuolat ir iš esmės. Bendromis pastangomis siekėme, kad pats teisėjų atrankos procesas būtų maksimaliai skaidrus ir objektyvus, o teisėjais taptų tik stipriausi, žmogų gerbiantys ir jų pagarbos verti teisininkai. Tam reikėjo visų atrankoje dalyvaujančių subjektų pastangų ir daugelio naujų sprendimų“, – pažymi Respublikos Prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis.
Šalies vadovės patarėjo nuomone, Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją ir Respublikos Prezidentę turi pasiekti ne kelių lapų apimties formalūs dokumentai, o išsami ir objektyvi informacija apie būsimus ar esamus teisėjus. „Medicininė išvada, kurią gaudavome iki šiol, būdavo formalaus pobūdžio sveikatos pažymėjimas.
Jame matydavome tik atsakymą – asmuo „gali“ arba „negali“ dirbti teisėju. Nuo šiol tiek atrankoje dalyvaujantys asmenys, tiek juos vertinantys subjektai, galės susipažinti su išsamia eksperto nuomone apie kandidato psichologinį pasirengimą būsimam darbui. Tai padės apsispręsti, ar jo būdo savybės iš tiesų tinkamos teisėjo darbe“, – teigia E. Rimšelis.
Vadovaujantis Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministrų įsakymu „Dėl reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėjų sveikatos tikrinimą, apimantį ir psichologinį įvertinimą, kaip ir iki šiol atliks Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro gydytojai specialistai ir psichologai. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sveikatos tikrinimas bus atliekamas prieš laikant neseniai pakeistą ir sugriežtintą pretendentų į teisėjus egzaminą, o asmenų, nesančių teisėjais ir siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, – prieš įrašant juos į Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Kiekvieno teisėjo sveikata privalės būti patikrinta ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.
Vadovaujantis Teismų įstatymu, vertindama kandidatus PTAK, o vėliau ir šalies vadovė, atsižvelgia į asmenines, moralines ir dalykines kandidatų savybes, bendruosius gebėjimus, teisinio darbo patirtį ir profesinius įgūdžius, teisinio darbo stažą, teisėjo egzamino rezultatus, pretendento turimą mokslo laipsnį, kvalifikacijos kėlimo intensyvumą, pretendento motyvaciją, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje.
