Pirmosios instancijos teismas D. C. nuteisė dėl to, kad jis vairavo vilkiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 2,19 promilės etilo alkoholio) ir mirtinai sužalojo prieš tai kartu su juo vilkiko priekaboje gėrusį draugą. Nelaimė įvyko Vilniuje, Eišiškių plente, kai D. C. sukdamas į kairę (į tarp dviejų pastatų esantį pravažiavimą) nepaliko tarpo iš dešiniojo šono, kur stovėjo lengvasis automobilis. D. C. vilkiko dešinio šono priekine dalimi atsitrenkė į pravažiavime stovintį automobilį, partrenkė ir pervažiavo ten buvusį savo bičiulį. Nukentėjusysis mirė įvykio vietoje.

Apeliaciniu skundu D. C. prašė pakeisti ir sumažinti pirmosios instancijos teismo jam paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir tai, kad dalis kaltės tenka pačiam nukentėjusiajam, kuris kartu su D. C. vilkiko kabinoje vartojo alkoholinius gėrimus ir žinojo, jog jo bičiulis vairuoja neblaivus, todėl turėjo būti itin atsargus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas D. C. pagrįstai parinko bausmės rūšį - laisvės atėmimą, tačiau padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, jog nenagrinėjo šios bylos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaip prašė kaltinamasis.

Teismas trečdaliu sumažino pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę atsižvelgdamas į tai, kad D. C. ne tik visiškai prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bet ir pageidavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą nagrinėtų atlikdamas sutrumpintą įrodytų tyrimą.